- lāserpīcifer
- lāserpīcium
- lassēsco
- lassitūdo
- lasso
- lassus
- lastaurus
- lātē
- latebra
- latebricola
- latebrōsē
- latebrōsus
- latēns
- latenter
- lateo
- later
- laterālis
- laterāliter
- laterāmen
- Laterānus 1
- Laterānus 2
- laterāria 1
- laterāria 2
- laterārius 1
- laterārius 2
- laterārius 3
- laterculus
- latericium
- latericius
- lātern-
- latēsco 1
- lātēsco 2
- latex
- Latiālis
- Latiar
- Latiāris
- latibulum
- lāticlāvia
- lāticlāvius
- lātifolius
- lātifundium
- Latīna
- Latīnae
- Latīnē
- Latīnī
- Latīniēnsēs
- Latīniēnsis
- Latīnitās
- latīnizo
- Latīnum
- Latīnus 1
- Latīnus 2
- Latīnus 3
- lātio
- latitātio
- latito 1
- lātito 2
- lātitūdo
- Latium
- Latius
- Latmius
- Latmus
- Lātō
- Latobrīgī
- Lātōia
- Lātōidae
- Lātōidēs
- Lātois
- Lātōius 1
- Lātōius 2
- lātomiae
- lātomus
- Lātōna
- Lātōnia
- Lātōnigena
- Lātōnius 1
- Lātōnius 2
- lātor
- Lātōus
- Latovīcī
- lātrābilis
- lātrātor
- lātrātōrius
- lātrātus
- lātrīna
- Latro
- lātro 1
- latro 2
- latrōcinālis
- latrōcinanter
- latrōcinātio
- latrōcinium
- latrōcinor
- latrunculus
- lātum
- lātūra
- lātūrārius
- lātus 1
- lātus 2
- latus 3
- latusculum
- laudābilis
- laudābilitās
- >>
- 1. Latīn|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: BLB (3)
- Sirvydas 1642
-
Láćiná, łaćinſka mowá. Latina lingua. łotiniſzkas lieźuwis.
-
Láćinſki. Latinus. łatiniſzkas.
-
Kompozycya ſzkolna, piſánie dla ćwiczenia w łáćinie. Exercitatio latina, ſtylus latinus, exercitatio ſcribendi argumẽtum. Pratinimaſis łotinoy.
-
Kompozycya ſzkolna, piſánie dla ćwiczenia w łáćinie. Exercitatio latina, ſtylus latinus, exercitatio ſcribendi argumẽtum. Pratinimaſis łotinoy.
-
- Jokantas 1936
Latium, iī n sritis vidurinėje Italijoje su vyriausiu miestu Roma; trop. †ius Latii arba ties. †Latium lotynų teisė (žiūr. Latinitas). iš čia
1) Latius 3 lotynų *montes; romėnų *forum.2) Latiālis, e ir Latiāris, e Lacijaus *populus; Juppiter Latiaris kaipo lotynų sąjungos globėjas; jo šventė Latiar, āris n.3) Latīnus 3 lotynų lingua, nomen; convertere in Latinum versti į lotynų k.; Latine loqui; feriae L. arba ties. Latīnae, ārum f lotynų sąjungos šventė pavasarį ant Albanų kalno L; subst. Latīnus, ī ma) lotynas, Lacijaus gyventojas; pl. lotynai L, taip pat: žmonės, turėję ius Latii (žiūr. Latinitas); iš čia vėl Latīniēnsis, e ir subst. Latīniēnsēs, ium m lotynai.b) Laurento karalius, išleidęs savo dukterį Laviniją už Enejaus.
- Kuzavinis 2007
- 1. Latīn|us, a, um adj. [Latium] (comp. ~ior MA, sup. ~issimus Hi) lotỹnų, lotỹniškas; lingua ~a C lotỹnų kalbà; vertere ex Graecō in ~um sermōnem L ver̃sti ìš graĩkų į̃ lotỹnų kal̃bą; ~us casus Vr lotỹniškas liñksnis, t. y. abliatỹvas (tokio linksnio nebuvo graikų kalboje)