- Ōrītae
- Ōrīthyia
- oriundus
- ōrnāmentum
- ōrnātē
- ōrnātio
- ōrnātor
- ōrnātrīx
- ōrnātus 1
- ōrnātus 2
- ōrneus
- Ornī
- ornīthoboscīum
- ornīthōn
- ōrno
- ōrnus
- ōro
- Orontēs
- Orontēus
- Orōsius
- orphaicī
- orphanitās
- orphanotrophēum
- orphanus
- Orpheus 1
- Orphēus 2
- Orphicus
- ōrsa
- ōrsus 1
- ōrsus 2
- orthodoxus
- orthogōnius
- orthographia
- Ortōna
- ortus 1
- ortus 2
- Ortygia
- Ortygius
- oryx
- oryza
- ōs 1
- os 2
- os-
- Osca
- ōscēdo
- ōscen
- Oscēnsēs
- Oscēnsis
- Oscī
- oscillātio
- << >>
- 1. Orph|eus, eī (~eos) m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (graikiški -eu- kamienai), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: LL (2)
- Jokantas 1936
Orphe͡us, eī ir eos m [Ὀρφεύς] pasakiškas graikų dainius iš Trakijos, Euridikės vyras, Apolono ir Kaliopės sūnus; iš čia *Orphēus 3 ir Orphicus 3 Orfejaus.
- Kuzavinis 2007
- 1. Orph|eus, eī (ir ~eos) m Orfė́jas, legendinis graikų dainius iš Trakijos, Apolono ir Kaliopės sūnus, Euridikės vyras, O, V