- verna
- vernacula
- vernāculus 1
- vernāculus 2
- vernālis
- vērnātio
- vernīlis
- vernīlitās
- vernīliter
- vernīx
- vērno 1
- vērnō 2
- vernula
- vērnum
- vērnus
- vērō 1
- vēro 2
- Verodūnum
- Veromanduī
- Verōna
- Verōnēnsēs
- Verōnēnsis
- verpa
- verpus
- verrēs
- Verrēs
- Verria
- verriculum
- Verrīnae
- verrīnus
- Verrīnus
- Verrius
- Verrius Flaccus
- verro
- verrūca
- verrūcōsus
- verrūcula
- Verrūgo
- verrunco
- versābilis
- versābundus
- versātilis
- versātio
- versī
- versibilitās
- versicolor
- versiculus
- versificātio
- versificātor
- versifico
- << >>
- Verr|ēs, is m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (mišrusis tipas), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: LL (2)
- Jokantas 1936
Verrēs, is m, Gaius Cornelius, pagarsėjęs Sicilijos propretorius, prieš kurį Ciceronas pasakė keletą savo kalbų; iš čia Verrius 3 ir Verrīnus 3 V-rio; Verria, ōrum n Verio įvestos iškilmės Sicilijoje jo paties garbei.
- Kuzavinis 2007
- Verr|ēs, is m [verrēs] Vèris, rom. cōgnōmen Kornelijų giminėje; C. Cornēlius ~ēs Gãjus Kornèlijus Vèris, Sicilijos propretorius 73–71 m., prieš kurio piktnaudžiavimus valdžia Ciceronas pasakė keletą kaltinamųjų kalbų, C, L