- adiī
- adimo
- adimpleo
- adimplētio
- adimplētor
- adincrēsco
- adindo
- adīnspecto
- adīnsurgo
- adinvenio
- adinventio
- adipālis
- adipāta
- adipātus
- adipeus
- adipīscor
- adipōsitās
- adipōsus
- aditālis
- aditiālis
- aditio
- adito
- aditus
- adjūdicātio
- adjūdico
- adjūero
- adjugo
- adjūmentum
- adjūncta
- adjūnctio
- adjūnctīvus
- adjūnctor
- adjūnctum
- adjūnctus
- adjungo
- adjūrāmentum
- adjūrātio
- adjūro
- adjūtābilis
- adjūto
- adjūtor
- adjūtōrium
- adjūtrīx
- adjūtus
- adjuvo
- adl-
- Admagetobriga
- admarīnus
- admātūro
- admemorātio
- << >>
- adjūdic|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLBA (4)
- Sirvydas 1642
-
Przyſadzam co komu, Adiudico, addico aliquid alicui. priſudiju.
-
- Daukantas 1838
- Adjudico, as, avi, atum, are, nusprendù, pripazistù, prisudiiù.
- Jokantas 1936
- ad-iūdico 1 a) teismo keliu pripažinti, priteisti agros populo Romano; regnum alicui gratis; nobis causam a. išspręsti mūsų naudai.b) trop. pripažinti keno nuopelnu ką alicui salutem rei publicae.
- Kuzavinis 2007
- adjūdic|o, āre, āvī, ātum vt [ad + jūdico] 1. jur. priteĩsti (aliquid alicuī C); ~āre nōbīs causam C išsprę́sti bỹlą mū́sų náudai;2. prk. pripažìnti núopelnu, priskìrti; ~āre alicuī salūtem imperiī C priskìrti kám valstýbės išgélbėjimą
- adjūdic|o, āre, āvī, ātum vt [ad + jūdico]