- Aegium
- Aegos flūmen
- aegrē
- aegreo
- aegrēsco
- aegrimōnia
- aegritūdo
- aegror
- aegrōtātio
- aegrōto
- aegrōtus 1
- aegrōtus 2
- Aegyptiī
- Aegyptius
- Aegyptus
- Aeliānus
- aelinos
- Aelius 1
- Aelius 2
- Aëllō
- Aemiliāna
- Aemiliānus
- Aemilius 1
- Aemilius 2
- aemula
- aemulāmentum
- aemulātio
- aemulātor
- aemulātus
- aemulo
- aemulor
- aemulus 1
- aemulus 2
- aēna
- Aenāria
- aēnātor
- Aenēa
- Aeneadae
- Aeneadēs
- Aenēās
- Aenēātēs
- aēneātor
- Aenēis
- Aenēius
- aēneum
- aēneus
- Aenīa
- Aeniānes
- Aenidae
- Aenīdēs
- << >>
- aemul|a, ae f
- Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBB (3)
- Jokantas 1936
aemulus 3 a) besivaržąs, besirungiąs, einąs lenktynių, besistengiąs susilyginti su kuo arba pasiekti ką *aemula lingua; aemulus laudis ir laudi trokštąs garbės; klasikų tik subst. aemulus, ī m lenktynininkas, konkurentas mearum laudum; Hannibal aemulus itinerum Herculis L.b) pavydus, pavyduliaująs aemula senectus; subst: -us, ī m ir -a, ae f pavydninkas, konkurentas Carthago, aemula imperii Romani S.c) = par lygus †summis oratoribus; *tibia tubae aemula.
- Kuzavinis 2007
- aemul|a, ae f [2. aemulus] varžõvė; Carthāgo, ~a imperiī Rōmānī S Kartãgina, Ròmos impèrijos varžõvė