cadūcus

cadūc|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: BLB (3)

Sirvydas 1642
- Nie trwały, Caducus, flux[us], fugax. Nepatinkus.
- Káduk, Morbus comitialis, morbus caducus, epilepſia. Nuomaruo, kadukas.
- Káduk ćierpiący. Epilepticus, comitialis homo, Caducus. Nuomaruoni turis, nuomaruoningas.
- Káduk, odumarłe dobrá. Caduca hæreditas, caduca bona, caducum. Turte, kadukas.
- Káduk, odumarłe dobrá. Caduca hæreditas, caduca bona, caducum. Turte, kadukas.
- śmiertelny, Mortalis, caducus. Mirſztus.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- cadūcus 3 [cado]
  a) krintąs, nukritęs *lacrimae, *frons, folia; *fulmen mestas; *belloque caduci Dardanidae kritę karo lauke.
  
  b) palinkęs kristi, lengvai krintąs vitis naturā est caduca; *mora leti caduco oratur iuveni mirčiai skirtam.
  
  c) trop.
  
  α) netvirtas, netikras, nepastovus, menkas, tuščias res humanae fragiles caducaeque; corpus c. et infirmum.
  
  β) nusmukęs, sunykęs, neturįs savininko hereditas, possessio.

Kuzavinis 2007
- cadūc|us, a, um adj. [cado]
  1. kriñtantis; krìtęs (bellō V); folia ~a O kriñtantys lãpai; juvenis ~us V mir̃ti pàsmerktas jaunuõlis;
  
  2. prk. netvarùs, neámžinas, laĩkinas (corpus, rēs humānae C);
  
  3. jur. išmarìnis, bešeiminiñkis (hērēditās C; possessio Ju)