certus

cert|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Niepochybny, Certus. Neabeiotinas.
- odłoźony ná ſtrone, Sepoſitus ad certum vſum. Atgulditas.
- odwaźam ſobie ſzkodę, r[c]. Certus necis, periculum, mortem mihi conſtituo. Paſtatau.
- Ográniczony, Limitatus, terminis certis circumſcriptus. Aprubeźitas.
- opiſány, Deſcriptus, certus, iuſtus, legitimus, ſtatus. Apraśitas.
- Pewen czego, Securus, certus alicuius rei. Nutikrintas ápe ku.
- Pewna to, Deliberatũ eſt, certum, definitũ, conſtitutum. Tikra tieſa.
- Pewny, nieomylny. Certus, explorat[u]s, fidelis, authenticus. Tikras.
- Prawy. Certus, germanus, legitimus. Teiſus.
- Szacuię co, Æſtimo, taxo, conſtituo certũ pretium, Turgu darau.
- Vpewniã kogo wczym. Pro certo aliquid affirmo, dico Aźu tieſa ſakau ká, tikru tieſu kalbu.
- wierutny łotr, Certus nebulo, deiectus ad omne facin[us], Tikras piktadeia

Daukantas 1838
- Certus, a, um, peunùs, żînom’s, cer[t]iorem facere żînę doute.

Jokantas 1936
- certus 3 su comp ir sup. [cerno]
  1)
  
  a) nuspręstas, išspręstas, nulemtas sibi certum esse a iudiciis discedere esąs jo tvirtas nusistatymas; certa res est PT; certum est deliberatumque cmnia dicere.
  
  b) pasiryžęs *mori, *eundi, †relinquendae vitae.
  
  2)
  
  a) išorinių savybių, skaičiaus, laiko atžvilgiu: nustatytas, paskirtas tempus, locus, numerus; naves tam tikras laivų skaičius; subsidia, manus tam tikroje vietoje išstatytas.
  
  b) tam tikras habet certos sui studiosos; sunt enim certa vitia, quae...
  
  3) ištikimas, tikras amicus, homo; accusator kuriuo galima pasikliauti; nuntius; certis auctoribus comperisse; pater familias kurio tvarkingumu galima pasitikėti; res, impenum.
  
  4)
  
  a) tikras, neabejotinas id parum certum est L; pater teisėtas; liberi tikri prieš. incerto patre nati, spurii); habere aliquid certum arba pro certo būti tikram, tikrai žinoti, kad; certum, certius facere alicui aliquid P.
  
  b) apie asmenis: tikrai žinąs, įsitikinęs futurorum; certi sumus perisse omnia; aliquem certiorem facere alicuius rei, de aliqua re pranešti kam ką, informuoti ką apie ką; Caesar certior factus est Cezariui buvo pranešta; faciam te certiorem, quid egerim. Adv. certē ir certō žiūr. skyrium.

Kuzavinis 2007
- cert|us, a, um adj. [cerno] (comp. ~ior C, sup. ~issimus C)
  1. nusprę́stas, išsprę́stas, nulémtas; ~a rēs est Pl dalỹkas išsprę́stas;
  
  2. pasirýžęs; ~us eundī V, O pasirýžęs eĩti;
  
  3. nustatýtas, paskìrtas (tempus, locus C);
  
  4. ìštikimas, tìkras; ◊ amīcus ~us in rē incertā cernitur C tìkrą draũgą pažìnsi neláimėje;
  
  5. tìkras, neabejótinas (rēs C); tikslùs, pàtikimas (explōrātor Ap); taiklùs; ~a sagitta H taiklì strėlė̃;
  
  6. tikraĩ žìnantis, įsitìkinęs; ~iōrem facere Cs pranèšti kám, informúoti; Caesar ~ior factus est Cs Cèzariui bùvo prànešta, Cèzaris bùvo informúotas;
  
  7. tám tìkras; ~ī hominēs C, L tám tikrì žmónės; ~ō tempore C tám tikrù metù