clārus

clār|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Oświecony, trop: de homine Illuſtriſſimus, illuſtris, clarus, clariſſimus, Skayſtas, ſkayśćiauſis.
- Oświecony, trop: de homine Illuſtriſſimus, illuſtris, clarus, clariſſimus, Skayſtas, ſkayśćiauſis.
- Doſtaię ſię piwo. Defæcatur ceruiſia, eliquatur à fæcibus, euadit clara, redditur limpida. Nuſiſtowi ałus, nuguła mełes ałaus.
- Głośno, Clarè, voce clara. Girdetinay, iźgirſtinay, bałſu.
- Głośny, Canorus, clarus, ſonorus. Skumbus, girdetinas, iźgirſtinas balſingas.
- Iego mość, Magnificus, ampliſſimus, clariſſimus, ornatiſſimus. Io miliſta.
- Mościwy, Ornatiſſimus, clariſſimus, ſpectabilis. Io miliſta, io ſweykata.
- przyćiemnieyſzy, Subobſcurus, minus clarus, aliquantò obſcurior, tumſokus.
- ſławny, Celebris, clarus, illuſtris. Garbingas.
- Zacny, Clarus, excellens, præſtans, illuſtris. źimus, ſkayſtas, ayſzkus.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- clārus 3 (adv. -ē) su comp. ir sup. [tos pat šaknies kaip 1. calo ir clāmo]
  1) skardus, skambus clara voce; *latratus, tuba, plangor.
  
  2) trop.
  
  a) šviesus, žibąs, blizgąs, aiškus stella, gemma, locus, lapides perlai; sub c. lucerna šviesiai žibant liampai; *aquilo c. nušviečiąs, prablaivąs; clare oculis videre P.
  
  b) aiškus, suprantamas luce sunt clariora tua consilia; *versus, testimonium.
  
  c) pagarsėjęs, pasižymėjęs, garsus, puikus Scipio ille darus; amplissimus quisque et clarissimus vir; nomen, oppidum, mors; gloriā, genere factisque; in philosophia; bloga prasme: populus luxuriā c. žinomas; clari magis inter populares quam honesti L.

Kuzavinis 2007
- clār|us, a, um adj. (comp. ~ior C, sup. ~issimus C)
  1. šviesùs, ryškùs; skaidrùs; spiñdintis, žìbantis, blìzgantis (lūmen Lu; stēlla C; sōl Q); vitrum ~um O skaidrùs stìklas;
  
  2. skardùs, skambùs (vōx C);
  
  3. áiškus, suprañtamas (rēs C);
  
  4. pagarsė́jęs, pasižymė́jęs; garsùs (in arte, in litterīs, in philosophiā Cs, Q etc.);
  
  5. žìnomas (ex doctrīnā C)