- condiciōnālis
- condiciōnāliter
- condīco
- condictīcius
- condictio
- condictum
- condictus
- condidī
- condidicī
- condīgnē
- condīgnus
- condīmentārius 1
- condīmentārius 2
- condīmentum
- condio
- condīscipula
- condīscipulātus
- condīscipulus
- condīsco
- condītāneus
- condītio 1
- conditio 2
- conditio 3
- conditīvum
- conditor
- conditōrium
- conditrīx
- condītūra 1
- conditūra 2
- condītus 1
- conditus 2
- conditus 3
- condīxī
- condo
- condocefacio
- condoceo
- condoleo
- condolēsco
- condōnātio
- condōno
- condormio
- condormīsco
- Condrūsī
- condūcibilis
- condūco
- conductīcius
- conductio
- conductor
- conductum
- conductus
- << >>
- condit|or, ōris m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBB (3)
- Sirvydas 1642
-
Bieśiádnik, co vcztę ſpráwuie. Co[n]uiuator, cõditor inſtructorq[ue] conuiuij. Puotadaris. - Fundator, Fundator, conditor, creator, auctor vrbis &c. Aźugulditoias, padaritoias pilies, mieſto, rc.
- ſtanowićiel, Conſtitutor, condictor, Iſtatitoias.
- ſtworzyćiel, Creator, procreator, molitor, cõditor. ſutwertoias.
-
- Jokantas 1936
- conditor, ōris m [condo] įkūrėjas, įsteigėjas, įrengėjas, pradžninkas, kaltininkas urbis, arcis; totius negotii organizatorius; †carminum autorius; anni Romani romėnų kalendoriaus.
- Kuzavinis 2007
- condit|or, ōris m [condo] įkūrė́jas, įsteigė́jas (urbis L); kūrė́jas, sutvėrė́jas (mundī Se); pradiniñkas (populī Rōmānī L); kaltiniñkas, iniciãtorius (tōtīus negōtiī C); áutorius (historiae O)