- cōnfīrmātīvus
- cōnfīrmātor
- cōnfīrmātrīx
- cōnfīrmātus
- cōnfīrmitās
- cōnfīrmo
- cōnfīrmor
- cōnfiscātio
- cōnfisco
- cōnfīsio
- cōnfīsus
- cōnfiteor
- cōnfīxī
- cōnfīxilis
- cōnfīxio
- cōnfīxus
- cōnflagrātio
- cōnflagro
- cōnflātūra
- cōnflīctātio
- cōnflīctio
- cōnflīcto
- cōnflīctor
- cōnflīctus
- cōnflīgo
- cōnflo
- cōnfluēns
- Cōnfluentēs
- cōnfluo
- cōnfluvium
- cōnflūxī
- cōnfodio
- cōnfoederātio
- cōnfoedero
- cōnfoedo
- cōnfōrmātio
- cōnfōrmis
- cōnfōrmo
- cōnforto
- cōnfossus
- cōnfoveo
- cōnfrāctio
- cōnfrāctus
- cōnfraga
- cōnfragōsum
- cōnfragōsus
- cōnfragus
- cōnfrēgī
- cōnfremo
- cōnfrico
- << >>
- cōnflīg|o, ere; flīxī, flīctum
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
- Jokantas 1936
cōn-flīgo, flīxī, flīctum 3
a) trans. sumušti; trop. greta sustatyti, sulyginti factum adversarii cum scripto veiksmą su rašytu įstatymu.b) intr. susimušti naves graviter confligunt; trop. susiremti, susiimti, kautis, muštis, kovoti armis, classe, proelio; iusta acie; contra, adversus aliquem; vesti ginčą leviore actione (teisme); copia cum egestate confligit.
- Kuzavinis 2007
- cōnflīg|o, ere; flīxī, flīctum [cōn + flīgo] 1. susidaũžti, susidùrti; nāvēs inter sē cōnflīxērunt Cs susidū́rė laivaĩ;2. susirem̃ti, susigrùmti, susikáuti (cum hoste C);3. prk.1) giñčytis; nesutìkti (cōpia cum egestāte C);2) prieštaráuti (lēgēs dīversae Q);4. suar̃tinti; sujùngti (sēmina Lu);5. prk. sugrẽtinti, palýginti (factum cum scrīptō C)
- cōnflīg|o, ere; flīxī, flīctum [cōn + flīgo]