dēclāro

dēclār|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)

Sirvydas 1642
- Ob-iaśniam co, Illuſtro, illumino, elucido, declaro, addo lumen. Apświećiu.
- Ogłaſzam, Renuncio, pronuncio, declaro conſulem, &c. Apſakau.

Daukantas 1838
- Declaro, as, avi, atum, are, apreiszkù, apskełbu.

Jokantas 1936
- dē-clāro 1
  a) parodyti, nurodyti ducis navem militibus.
  
  b) viešai paskelbti, apskelbti alterum consulem; Numa rex declaratus; victorem magna praeconis voce Cloanthum d. S; dux est declaratus L.
  
  c) trop. iškelti aikštėn, pareikšti tuam erga me benevolentiam; dii saepe praesentiam suam declaraverunt; imaginem vitae Epaminondae N; declaras te deterritum esse; sicut testamento declaravit; puer his lacrimis, qua sit pietate, declarat.

Kuzavinis 2007
- dēclār|o, āre, āvī, ātum vt [dē + clāro]
  1. paródyti, nuródyti (dūcis nāvem mīlitibus Cs);
  
  2. paskélbti (aliquem cōnsulem C);
  
  3. prk.
  
  1) iškélti aikštė̃n, atskleĩsti (summam benevolentiam C);
  
  2) išréikšti (gaudia vultū Ct);
  
  3) paréikšti; ~āre voluntātem suam Q paréikšti sàvo vãlią;
  
  4. paáiškinti, išáiškinti (aliquam rem breviter N); išdė́styti (imāginem vītae alicūjus N)