- dēmersio
- dēmersus
- dēmeruī
- dēmessuī
- dēmessus
- dēmētior
- dēmeto
- Dēmētriacus
- Dēmētrias
- Dēmētrius
- dēmigrātio
- dēmigro
- dēminuo
- dēminūtio
- dēminūtīvum
- dēminūtīvus
- dēminūtus
- dēmīror
- dēmīsī
- dēmissē
- dēmissio
- dēmissus
- dēmītigo
- dēmitto
- dēmiūrgus
- dēmo
- Dēmocharēs
- dēmocratīa
- Dēmocritēa
- Dēmocritēus 1
- Dēmocritēus 2
- Dēmocritīus
- Dēmocritus
- dēmogrammateus
- dēmōlio
- dēmōlior
- dēmōlītio
- dēmōlītor
- dēmōnstrābilis
- dēmōnstrātio
- dēmōnstrātīvus
- dēmōnstrātor
- dēmōnstrātōrius
- dēmōnstro
- dēmordeo
- dēmorior
- dēmoror
- dēmorsus
- dēmortuus
- Dēmosthenēs
- dēmoveo
- dēmpsī
- dēmptio
- dēmptus
- dēmūgītus
- dēmulceo
- dēmum
- dēmūneror
- dēmurmuro
- dēmus
- dēmūtābilis
- dēmūtātio
- dēmūto
- dēnārius 1
- dēnārius 2
- dēnarro
- dēnāscor
- dēnato
- dēnecālis
- dēnego
- dēnī
- dēnicālis
- dēnigro
- dēnique
- dēnōminātio
- dēnōminātīvus
- dēnōmino
- dēnōrmis
- dēnōrmo
- dēnotātio
- dēnotātus 1
- dēnotātus 2
- dēnoto
- dēns
- dēnsātio
- dēnsē
- Dēnsēlētae
- dēnseo
- dēnsitās
- dēnso
- dēnsus
- dentālia
- dentātus
- dentex
- Denthaliās
- Denthēlētī
- denticulātus
- denticulus
- dentifer
- dentifricium
- dentilegus
- >>
- dēmov|eo, ēre; mōvī, mōtum
- Veiksmažodis, 2 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
- Jokantas 1936
dē-moveo, mōvī, motum 2
a) pašalinti, išstumti, išvaryti aliquem de loco; hostes gradu L išmušti iš pozicijos; †in insulas interdicto igni atque aquā demoti sunt išsiųsti; populum de suis possessionibus.b) trop. atitolinti, išstumti, pašalinti vigilantem consulem de rei publicae praesidio; †aliquem praefecturā; aliquem de sententiā įtikinti, kad kas atsisakytų nuo savo nuomonės; odium ab amico nukreipti; animum loco et certo de statu privesti prie sumišimo.
- Kuzavinis 2007
- dēmov|eo, ēre; mōvī, mōtum vt [dē + moveo] 1. nustùmti, išstùmti (aliquem locō C); išvarýti (aliquem dē suīs possessiōnibus C); išsių̃sti (aliquem in īnsulam T); pašãlinti (centuriōnēs, aliquem praefectūrā T); ~ēre manū aliquid C pastùmti ką̃ rankà; ~ēre hostēs gradū L išmùšti príešus ìš pozìcijų;2. prk.1) atitólinti, nukreĩpti (oculōs ab aliquō Te; odium ab amīcō C);2) atkalbė́ti, įtìkinti; ~ēre aliquem dē sententiā C įtìkinti, kàd kàs atsisakýtų sàvo núomonės
- dēmov|eo, ēre; mōvī, mōtum vt [dē + moveo]