- dērīsio
- dērīsor
- dērīsōrius
- dērīsus 1
- dērīsus 2
- dērīvātio
- dērīvātīvus
- dērīvo
- dērōdo
- dērogātio
- dērogo
- dērōsus
- Dertōna
- dēruī
- dēruncino
- dēruo
- dērupta
- dēruptus
- dērutus
- Dēs.
- dēsacro
- dēsaevio
- dēsalto
- dēscendo
- dēscēnsio
- dēscēnsus 1
- dēscēnsus 2
- dēscīsco
- dēscobīno
- dēscrībo
- dēscrīptē
- dēscrīptio
- dēscrīptiōnālis
- dēscrīptiuncula
- dēscrīptīvus
- dēscrīptor
- dēscrīptus
- dēscrobo
- dēsculpo
- dēseco
- dēsecro
- dēsectio
- dēsectus
- dēsecuī
- dēsēdī
- dēsenēsco
- dēsero 1
- dēsero 2
- dēserpo
- dēserta
- << >>
- dēscēnsi|o, ōnis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLBA (4)
- Kuzavinis 2007
- dēscēnsi|o, ōnis f [dēscendo] 1. nusileidìmas, lipìmas žemỹn (ā montibus L);2. leidìmasis, vykìmas (usque ad Aegyptum Hi); ~o Tiberīna C plaukìmas Tìberiu pavandeniuĩ;3. bažn. nužengìmas (Deī in hunc mundum Eccl);4. prk. láiptas, pakópa; trēs ~ōnēs PJ trỹs láiptai (į vonią lipti)
- dēscēnsi|o, ōnis f [dēscendo]