- dērīsus 1
- dērīsus 2
- dērīvātio
- dērīvātīvus
- dērīvo
- dērōdo
- dērogātio
- dērogo
- dērōsus
- Dertōna
- dēruī
- dēruncino
- dēruo
- dērupta
- dēruptus
- dērutus
- Dēs.
- dēsacro
- dēsaevio
- dēsalto
- dēscendo
- dēscēnsio
- dēscēnsus 1
- dēscēnsus 2
- dēscīsco
- dēscobīno
- dēscrībo
- dēscrīptē
- dēscrīptio
- dēscrīptiōnālis
- dēscrīptiuncula
- dēscrīptīvus
- dēscrīptor
- dēscrīptus
- dēscrobo
- dēsculpo
- dēseco
- dēsecro
- dēsectio
- dēsectus
- dēsecuī
- dēsēdī
- dēsenēsco
- dēsero 1
- dēsero 2
- dēserpo
- dēserta
- dēsertio
- dēsertitūdo
- dēsertor
- << >>
- dēscīsc|o, ere; scīvī (sciī), scītum
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
- Kuzavinis 2007
- dēscīsc|o, ere; scīvī (sciī), scītum vi [dē + scīsco] 1. atkrìsti, atskìlti, atsiskìrti (ā Latīnīs L); pasitráukti (ā senātū C); ~ere contrā aliquem Cp sukìlti priẽš ką̃;2. prk.1) atsitráukti, nukrỹpti (ā vēritāte C); nutõlti (ā nātūra C); ~ere ā cōnsuetūdine parentum PJ nebesilaikýti tėvų̃ pãpročio; ~ere ā sē C nebesilaikýti sàvo prìncipų; ◊ ~ere vītā C pasidarýti sáu gãlą, nusižudýti;2) išsigìmti; vītis ~it Co vỹnuogės išsigìmsta
- dēscīsc|o, ere; scīvī (sciī), scītum vi [dē + scīsco]