gemma

gemm|a, ae f
Daiktavardis, 1 linksniuotė (taisyklinga), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Háftuię. Plumo, intexo, diſtinguo gemmis, ſegmentis veſtem, &c. acu pingo, acu vario. Riewieiu, iźſiuwu.
- Kámień drogi, Gemma, lapillus pretioſus. Akmuo brungus.
- oprawiam co we złoto, Circumdo aliquid auro, illigo auro gemmas. Apdarau ~~ankiu~~ [aukſu] ku.
- Oſadzam co perlami, Diſtinguo gemmis. Apſodinu zimciugays.
- Pąk na drzewie, Gemma, oculi in arboribus, Papauſzkas medźiu.
- Pąkowie puſzcza drzewo, Germinat planta, turgent gemmæ in arbore. Sprogſta medźias.
- Perła, Margarita, æ. margaritum, gemma. źimćiugas.

Daukantas 1838
- Gemma, [ae], f. akmou brongùs, pumpur’s, bumbułs.

Jokantas 1936
- gemma, ae f
  1) pumpuras, pupuolė, augalo akutė ineunte vere exsistit ea, quae g. dicitur; *turgent in palmite gemmae.
  
  2) trop.
  
  a) brangus akmuo išraižytas, taip pat kas iš jo padaryta arba juo papuošta: ornatus auro multisque gemmis; *bibere gemmā taurė; *imprimere gemmam žiedas su antspaudu; gemma, quā signabat.
  
  b) *perlas.
  
  c) gemmae ratilai ant povo uodegos.

Kuzavinis 2007
- gemm|a, ae f
  1. pum̃puras, pū́puolė, akùtė; ~ae turgent V pumpuraĩ brìnksta;
  
  2. brángakmenis; per̃las; brangùs dirbinỹs; pōcula ~īs distīncta C brángakmeniais pàpuoštos taũrės; bibere (ē) ~ā P gérti ìš brangiõs taurė̃s;
  
  3. añtspaudas, žíedas sù añtspaudu; imprimere ~am O prispáusti añtspaudą;
  
  4. prk. puošmenà, deimančiùkas; plurēs in carmine ~ās invenīre M eilė́raštyje ràsti daũg deimančiùkų