ignis

ign|is, is m
Daiktavardis, 3 linksniuotė (mišrusis tipas), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Akwáwitá. Vinum crematum, vinum igne eliquatum. Ariełka, degtine.
- Czyśćiec. Purgatorium, purgans ignis. ~~Szweyćiũciij~~ [Szweyćiũtiij] vgnis, Nupertine duśiu.
- Krzeſzę ogień, Excudo, excutio ignẽ, elido ignem è ſilice, Iźſkielu vgni.
- Krzeſzę ogień, Excudo, excutio ignẽ, elido ignem è ſilice, Iźſkielu vgni.
- Niecę ogień, Suſcito, excito, accendo ignem. Sukuriu vgni.
- odmarźa co, Gelu aut igne quippiam aduritur. Nudega ~~izalćiu~~ [ſzalćiu], vgnim.
- Ogień, Ignis. Vgnis.
- Ogień piekielny, chorobá, Ignis, ſacer, zoſter, circinus. Vgnis liga.
- Pieczenie, Coctura ſicca ad ignem, aſſura. Kie-pinimas.
- Piekę co v ognia. Torreo aliquid ignibus, vro flamma, aſſo aliquid. Kiepu.
- Piekielny ogień, Sacer ignis, herpes, tis. Vgnis.
- piorun. Fulmen, n. fulmineus ignis. perkunas.
- Poddymam ogień, Sufflo, conflo ignem, foculum bucca excito. Supućiu vgni.
- podnieta, Alimentum, nutrimentum, fomes, materia ignis. Materia vgnies.
- podpalam, Succendo aliquid, ſubijcio ignem alicui. Aźudegu, azukuriu.
- Roświecam w iźbie, rc. Illuſtro, illumino igne cubiculum, infero lumen in &c. Aźuźiebiu.
- Tłam, tła, Lignum ignem latentem fouet, crematur ſine flammis, Smiłgſtu.
- Spiekły, ſpiſſus igne, ſukepis.
- Rozdymam ogień, Exſtinctos, ſopitos ignes ſuſcito. Supućiu vgni.
- ſpryſzcony, Puſtulatus ab igne. Putekśliotas.
- Trzeſzczy, Crepitat, ſtridet ignis. Braſzka.
- wykrzeſáć ogień z kámienia. Excudere ignem ex ſilice. Iźſkilt vgni.
- wywoływam z źiemie. Proſcribo, igni & aqua interdico iźſzaukiu.
- Wzniecam ogień, Ignẽ ſuſcito. Sukuriu vgni.
- Wzniecanie, Ignis ſuſcitatio. Sukurimas vgnies.
- Zágrzebiony ogień, Sopitus ignis, Aźukaſta vgnis.
- zwarzyć źelazo, Ferrum fractum igne coadunare. Suwirinty gełaźi.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- ignis, is m (abl. -e, dažniau -i)
  1) ugnis comprehendere, concipere ignem užsidegti; ignem inferre, subicere alicui rei padegti; pluribus simul locis ignes coorti sunt L; aquā et igni interdicere alicui uždrausti kam naudotis vandeniu ir ugnim, ištremti iš tėvynės; amicitia igni perspecta išlaikęs ugnies mėginimą.
  
  2)
  
  a) žibintas, „deglas“ eorum ignes e manibus extorsi; *instrumenta necis, ignes.
  
  b) sargybos ugnis, ugnies signalas ignes in castris fieri prohibuit; ignibus significatione facta.
  
  c) žaibas *Diespiter igni nubila dividens; taip pat: žvaigždžių šviesa, ž. blizgėjimas, žvaigždynas *Andromedae, velut inter ignes luna minores; *curvati ignes lunae ugninis mėnulio pjautuvas.
  
  3) trop.
  
  a) ugnis *oculi igne micantes; *ardentes oculi suffecti sanguine et igni; *sacer odos uždegimas su pūslėmis.
  
  b) aistra, karštis (meilės, pykčio, įkvėpimo) *exarsere ignes animo; *Dido caeco igni carpitur meilė; *celatos ignes fateri; ne parvus hic ignis (Hannibal) incendium exsuscitet L; kartais: mylimasis, oji *meus ignis, Amyntas.
  
  c) norint pažymėti didžiausius sunkumus bei pavojus: per ignes incedere arba currere; equum mittere medios per ignes; apie karą: gaisras.

Kuzavinis 2007
- ign|is, is m
  1. ugnìs; ~em concipere (comprehendere) C užsidègti; ~em īnferre (subicere) alicuī reī C padègti ką̃; ◊ aquā et ~ī interdīcere alicuī C uždraũsti kám naudótis vándeniu ir̃ ugnimì, t. y. ištrem̃ti; ~ī et ferrō C ugnimì ir̃ kárdu; ~ēs suprēmī O láidotuvių láužas; ~is fatuus vėl. žaltvỹkslė, klýstugnė, kláidžiojanti ugnẽlė;
  
  2. gaĩsras; plūribus simul locīs ~ēs coortī sunt L daũgelyje viẽtų iškar̃t kìlo gaisraĩ;
  
  3. žibiñtas, dẽglas L; nuodė́gulis V; pl. ~ēs sargýbos ùgnys, ugniẽs signãlai H;
  
  4. (dangaus) šviesulỹs; (žvaigždžių) spindesỹs; žaĩbas; ~ēs curvātī lūnae H spiñdintis mėnùlio pjáutuvas;
  
  5. spindė́jimas, blizgė́jimas, žibė́jimas (oculōrum C);
  
  6. raudõnis, paraudìmas; ob ōs effūsus ~is C véidą nupliẽskęs raudõnis;
  
  7. prk. kar̃štis; ~ēs diurnī O dienõs kar̃ščiai;
  
  8. med. uždegìmas; sacer ~is Ce rõžė;
  
  9. prk. į́karštis, aistrà; ~ī carpī V dègti aistrà; ◊ meus ~is V màno mylimàsis

Thesaurus Latino-Lituanicus