- impotenter
- impotentia
- impraegno
- impraeparātus
- impraescientia
- impraesentiārum
- imprānsus
- imprecātio
- imprecor
- imprēnsibilis
- impressē
- impressī
- impressio
- impresso
- impressor
- impressus
- impretiābilis
- imprīmīs
- imprimo
- improbābilis
- improbātio
- improbātor
- improbātus
- improbē
- improbitās
- improbo
- improbus 1
- improbus 2
- imprōcērus
- imprōcreābilis
- imprōdictus
- improfessus
- imprōmiscuus
- imprōmptus
- improperātus
- impropero
- impropria
- impropriē
- improprietās
- improprius
- imprōsperē
- imprōsperus
- imprōtēctus
- imprōvidē
- imprōvidentia
- imprōvidus
- imprōvīsō
- imprōvīsum
- imprōvīsus
- imprūdēns
- << >>
- improbit|ās, ātis f
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBBL (4)
- Sirvydas 1642
-
Złość, złośćiwość, Malitia, improbitas, prauitas, nequitia, Piktibe.
-
- Daukantas 1838
- Improbitas, [a]tis, [f.] nełabibe, nedoribe.
- Jokantas 1936
- improbitās, ātis f [improbus] moralinis blogumas, nedorumas, nesąžiningumas.
- Kuzavinis 2007
- improbit|ās, ātis f [1. improbus] 1. nedorùmas, nesąžiningùmas C;2. begėdiškùmas, akiplėšiškùmas, įžūlùmas PM; įkyrùmas (muscae PM);3. netinkamùmas PM
- improbit|ās, ātis f [1. improbus]