incertus

incert|us, a, um
Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLB (3)

Sirvydas 1642
- Niepewny, Incertus, dubius, ambiguus. Abeioiamas, abeiotinas.
- Niewiem, Neſcio, ſum neſcius, haud ſcio, ignoro, incertus ſum, latet me. Neźinau.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- in-certus 3 (adv. -ē ir -ō P) [cnf. ἄ-κριτος]
  a) netikras, nepatikimas, netikrai žinomas, abejotinas iter, rumores, victoria, exitus pugnarum, tempora; *os nesuprantamas; †incertum, an satis fidus; abl. abs. incerto, quid peteret L.
  
  b) netikrai atskiriamas, sunkus pažinti incertus infans, masculus an femina esset L.
  
  c) subst. incertum, ī n netikra, netikrumas, neaiškumas aliquid in incerto relinquere L; in incerto esse LS; creatus in incertum neribotam laikui; in incerto habere dvejoti.
  
  d) dvejojąs, abejojąs, svyruojąs, nežinąs incerti ignarique, quid potissimum facerent S; naves incertae locorum; cum incertus essem, ubi esses; su gen. rerum suarum L kai dėl savo padėties; consilii P.

Kuzavinis 2007
- incert|us, a, um adj. [2. in + certus]
  1. netìkras, abejótinas, nepàtikimas; spēs ~a C netikrà viltìs; victōria ~a Cs abejótina pérgalė; rūmor ~us Su nepàtikimas gañdas; rēs ~a C neláimė; ◊ amīcus certus in rē ~ā cernitur C tìkrą draũgą pažìnsi neláimėje;
  
  2. nežìnomas (mare T; iter Cs); neáiškus (respōnsum L); ōs ~um O neáiškus tarìmas;
  
  3. nepastovùs, kiñtamas (sōl O); vulgus ~um C nepastovì minià;
  
  4. dvejójantis, abejójantis, svyrúojantis (plēbs C);
  
  5. sutrìkęs, sumìšęs, pasimẽtęs, suglùmęs (vultus C; mēns Cl);
  
  6. pakrìkęs (ōrdinēs L); pãdrikas; crīnēs ~ī O padrikì plaukaĩ