Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • īnsīgn|e, is n
  • Daiktavardis, 3 linksniuotė (balsinis tipas), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)
  • Sirvydas 1642
    • Herb. Inſigne, ſtemma. Zinkłas, źime karaliſtes, baioryſtes.
    • Koroná krolewſka. Diadema, tis, inſigne regium, cidaris. Karuna karaliſzkie.
    • Koronuię kogo. Diadema alicui impono, inſigni regio aliquem euincio, corono caput regis aureo diademate. Karunawoiu.
    • Páſowánie rycerza, Solennis promotio militis, exornatio militis inſignibus canſuetis. Apiuoſimas karieywiu.
    • Paſuię kogo ná rycerſtwo, Decorare militem ſolenniter bellicis inſignibus. Apiuoſiu karieywi.
  • Jokantas 1936
    • īnsīgne, is n [insignis]
      1) herbas, skydo pagražinimas, ženklas id a Gallicis armis atque insignibus cognovit; *clipeo i. paternum hydram gerit; navis ex insigni agnosci poterat admirolinė vėliava.
      2) užimamos tarnybos garbės ženklas, insignija, papuošalas sedens cum insignibus regiis; si Caesar regni insignia (diadema) accipere voluisset; fascibus ceterisque insignibus ornati; insignia pontificalia L, †praetoria; militaria ir ties. insignia šarvų pagražinimai.
      3) trop.
      a) papuošalas, gražumas, pažiba illud i. penatium hospitaliumque deorum; quasi verborum insignia.
      b) ženklas, požymis *morbi, pacis et otii, belli, maeroris, virtutis.
      c) signalas nocturnum L; quod erat insigne, cum ad arma concurri oporteret.
  • Kuzavinis 2007
    • īnsīgn|e, is n [īnsīgnis]
      1. žénklas (fortūnae C); póžymis (morbī H); kritèrijus; ~e vērī C tiesõs kritèrijus;
      2. sùtartas žénklas, signãlas; ~e nocturnum L naktìnis signãlas;
      3. skiriamàsis žénklas; garbė̃s žénklas; ~ia rēgia C regãlijos; ~ia armōrum Cs kariúomenės skiriamíeji ženklaĩ;
      4. pãpuošalas, puošmenà (vestis Su); ~ia verbōrum C kalbõs puõšmenos