littera (lītera), ae f 1) raidė grandibus litteris nomen erat incisum; tristis (C = condemno), salutans (A = absolvo); litteras discere apud aliquem; facere litteram (litteras;
P rašyti; epistula Graecis conscripta litteris; scire litteras
P mokėti rašyti; ea littera (žodis) solet dari iudici;
juokais: homo trium litterarum = fur
P.
2) trop. pl.,
poez. kart. ir
sing. a) kas parašyta, raštas, aktas, dokumentas litteris confisi; litterae publicae dokumentai; litteris arba per litteras raštu.
b) raštas, laiškas alicui litteras dare, mittere; litterae nuntiique pasiuntiniai su laiškais; litteras signare, obsignare užantspauduoti; scindere litteras nuplėšti antspaudą.
c) žinia, pranešimas, raportas, parėdymas litteris Labieni; conquirere l. rašyti įrodymai;
†antiquae sacerdotum litterae žinios;
†Aegyptiae užrašai.
d) rašytiniai veikalai, literatūra eruditus Graecis litteris graikų literatūroje išauklėtas; Graecarum litterarum expertes
N nesusipažinę su graikų literatūra; aliquid Latinis litteris mandare įvesti į romėnų literatūrą (išversti lotyniškai).
e) mokslas, studijos nonnihil temporis tribuit litteris; erant in eo plurimae litterae nec eae vulgares daug turėjo ir nepaprastų žinių; litterarum studiosus
L stropus prie mokslo; nescire litteras neturėti moksliško išsilavinimo; fuit in Caesare ingenium, ratio, memoria, litterae žinios; ea est ratio decumanorum, ut sine plurimis l. confici non possit.
