odium

odi|um, ī n
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: BBB (3)

Sirvydas 1642
- Hidzę kogo, Facio alicui inuidiam, concito inuidiam in aliquem, in odium voco. Nopikũtu kam darau, nopkisdinu.
- Mierźiączka, ohidá. Faſtidium, odium, diſplicentia. Nuobada, bodeimaſis, digieimaſis.
- Nienawiść, Odium, inuidia, inimicus animus. Nopikunta.
- potwarzam kogo o co, Calumnior, criminor odio factũ aliquid Apmełuoiu.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- odium, iī n [cnf. ōdī]
  1) neapykanta, pagieža, nepalankumas odium est ira inveterata; in odium Graeciae pervenit N Graikija ėmė jo nekęsti; in odia hominum incurrere; odium alicuius subire, suscipere; odia in se convertere imti ant savo galvos neapykantą; bet ir: in aliquem odium suscipere mesti ant ko neapykantą; esse alicui odio, in odio arba esse apud aliquem in odio būti keno nekenčiamam; nihil odii habet neapykantos jam niekas nejaučia; magno odio in aliquem ferri smarkiai nekęsti ko; odio vestro iš neapykantos jums.
  
  2) trop.
  
  a) neapykantos objektas Antonius, insigne odium omnium hominum; si es o. publicum populi.
  
  b) nepakenčiamas elgesys odio me enicas P; *odio qui posset vincere reges.

Kuzavinis 2007
- odi|um, ī n [ōdī]
  1. neapýkanta; priešiškùmas (in aliquem C; ergā aliquem N; adversus aliquem L; alicūjus C); venīre in ~um alicūjus C užsitráukti kienõ neapýkantą; (in) ~ō esse alicuī Pl (apud aliquem C) bū́ti kienõ neapkenčiamám; magnō ~ō in aliquem ferrī C smar̃kiai nekę̃sti kõ;
  
  2. nepalankùmas, antipãtija; pasišlykštė́jimas (alicūjus, alicūjus reī C etc.);
  
  3. prk.
  
  1) nepakeñčiamas elgesỹs; quod erat ~um!, quae superbia! C kóks bùvo nepakeñčiamas elgesỹs! kóks išdidùmas!;
  
  2) neapýkantos objèktas; ~um hominis C baisùs žmogùs