pinguis

pingu|is, e
Būdvardis, 3 linksniuotė (taisyklingas būdv. tipas), 2 galūnių. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Máćiek, kiſzka gruba. Pingue ſuis inteſtinum. Deſzra drutine.
- Małdrzyk, Caſeolus pinguis. Surelis riebus, awininis.
- Miąſzſzy, gruby. Craſſus, præcraſſus, pinguis. Drutas, ſtoras.
- Pandry, pandrowie, Vermes terriginæ craſſi & pingues, Kirmełes źiemes, arimo kirmełes.
- Tłuſty, Pinguis, optimus, Riebus.
- Pucek, Puſio, puer pinguis, delicatus. Waykiukas riebus.
- ſmolny, Pinguis arbor, gummoſa, reſinoſa, ſakingas, darwingas, derwe.

Daukantas 1838
- Pingvis, m, f. ve n. rîjbùs, tùkłùs.

Jokantas 1936
- pinguis, e su comp ir sup.
  1) storas, riebus, sutukęs homo, *agnus; *vitiis pripampęs; *fici sultingas; *ara krauju ir riebalais aukojamųjų gyvulių aplaistytas; subst. *pingue, is n taukai tarp mėsos.
  
  2) trop.
  
  a) derlingas, trąšus *campi, *Phrygia; *Nilus p. flumine; tirštas caelum (oras), †flamma, †toga.
  
  b) sunkus, sudribęs, nesklandus, nemiklus, tingus, (apie kalbą) gašus, išpūstas poëtae pingue quiddam sonantes; *ingenium.
  
  c) ramus, patogus †quies, †vita, *somnus.

Kuzavinis 2007
- pingu|is, e adj. (comp. ~ior Pl, sup. ~issimus J)
  1. riebùs, nutùkęs, įmìtęs (ovis H); nupenė́tas (aper H);
  
  2. stóras (homo C; folium PM); laridum ~e H storì lašiniaĩ;
  
  3. derlìngas, derlùs (campus H); trąšùs, vešlùs (fīcus H); sultìngas (tilia V); ~ia stabula apum V pilnì medaũs koriaĩ;
  
  4. apláistytas (āra pecudum cruōre V); drė́gnas; caelum ~e C drė́gnas óras;
  
  5. ìšteptas (lūtō J); lipnùs; ~is virga M lipnì žalgà (paukščiams gaudyti);
  
  6. tánkus (coma Su); tir̃štas (vīnum Co); sodrùs (color PM; sonus Q); ~is mēnsa Ct gaũsiai (valgiais) apkráutas stãlas;
  
  7. prk.
  
  1) nevỹkęs, negrabùs; ~ī Minervā aliquid facere C nevỹkusiai ką̃ darýti;
  
  2) bùkas; ingenium ~e H bùkas prõtas;
  
  3) ìšpūstas, pompãstiškas (apie kalbą, stilių) H;
  
  4) ramùs (somnus O);
  
  5) patogùs (vīta PJ)