Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • 1. popul|us, ī m
  • Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BBB (3)
  • Susiję: poplus
  • Sirvydas 1642
    • Kazę, kazánie czynię. Concionor, concionem habeo, orationem ad populum facio. Sakau źodi Diewo, mokiu kałbu ape Diewu źmonemus.
    • Krzyk ſłucháczow przyiázny, Acclamatio populi, applauſus, ſecundus clamor, łynkſmas ſzaukſmas kłaśitoiu [kłauſitoiu].
    • Krzyk ſłucháczow przećiwny, Acclamatio aduerſa populi, reclamatio, Szaukſmas prieśingas.
    • Lud. Populus. źmones.
    • Poſpolity człowiek, etc. Plebeius, plebs, vnus è vulgo, è populo. Wiſotimi źmogus.
    • Poſpolſtwo, gmin, Populus, vulgus, plebs, Wiſotime.
    • Weſzło co w obyczay. Increbuit conſuetudo, inductũ eſt in mores populi, paprato źmones.
  • Jokantas 1936
    • 1. populus (poplus P), ī m
      1)
      a) tauta, sudaranti valstybę su bendra valdžia, įstatymais ir įstaigomis p. Romanus, Carthaginiensis.
      b) Romoje senovės laikais patricijai, iš kurių vienų tuomet susidėjo piliečiai non populi, sed plebis iudicium est; nuo Servijaus Tulijaus laikų populus apimdavo patricijus ir plebejus senatus populusque Romanus; kartais = plebejai aliquis ex populo; patres in populi potestate sunt.
      2) žmonės, minia, pulkas, gyventojai populus urbanus et exercitus N; concursus populi; pl. kartais = valdiniai *placidā populos in pace regebat; trop. apskritis, apygarda perventum ad frequentem cultoribus populum L.
  • Kuzavinis 2007
    • 1. popul|us, ī m
      1. tautà; senātus ~usque Rōmānus C senãtas ir̃ romė́nų tautà;
      2. liáudis; ~ī potentia N liáudies valdžià;
      3. paprastì žmónės, plebė́jai; ~us patrēsque M patrìcijai ir̃ plebė́jai; ūnus ē ~ō Se víenas ìš daũgelio;
      4. gyvéntojai; ~us urbānus N miẽsto gyvéntojai;
      5. minià; pul̃kas, būrỹs (amīcōrum Se); áibė (scelerum Si); ~us apum Co bìčių spiẽčius;
      6. prk. valstýbės ìždas T, J;
      7. prk. apskritìs, apýlinkė, vietóvė (frequēns cultōribus L)