Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • religi|o, ōnis f
  • Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: BBBA (4)
  • Sirvydas 1642
    • Bogoboyność. Religio. Diewo bayme.
    • Kánonizowány. Apotheoſi dignatus, relatus in cælitum numerum, publicâ religione conſecratus. Iráśitas terp ſzwyntu.
    • Naboźny, Pius, religione præditus. Małdingat [Małdingas], Diewogarbis.
    • Relija, chwalenia Bogá. Religio, cultus Dei. Tikieimas, garbinimas Diewo.
    • Zábobony, Superſtitio, ficta religio. Pakłayda ape Diewo garbimu.
  • Jokantas 1936
    • religio (heksametre rēligio ir relligio), ōnis f [religo; = „rišimas (dievybės burtais)“]
      1) šventas pasižadėjimas, įžadas, priesaika religionem conservare N ištesėti priesaiką; perterritus miles timori magis, quam religioni consulit tarnybos priesaika; nova religio iuris iurandi naujos priesaikos (uždedamos) pareigos; tantā religione obstricta tota provincia est, ut L; nullam scelere religionem exsolvi L.
      2)
      a) dievo garbinimas, pamaldos, (papr. pl.) tikybinės apeigos, religija, kultas r., id est cultus deorum; Cereris Hennensis; sua cuique civitati r. est; Numa omnes partes religionis instituit; diligentissimus religionum cultor; natio Gallorum dedita religionibus.
      b) prietaringa baimė, prietarai, prietaringas abejojimas animos multiplex r. invasit L; pleni religionum animi L; novas sibi ex loco religiones fingunt; religionibus deditus.
      c) dievotumas, pamaldumas, dievobaimė anteposita irae religio N; iustitia erga deos r. dicitur; iustitia religioque Numae Pompilii L; habetur deus et religione maxima colitur; religione S iš pamaldumo; trop. tikybos dėsnis nihil nefas ducere, hanc summam inter eos r. esse L.
      d) pamaldus abejojimas, svyravimas, susirūpinimas, skrupulas religio incessit vitio eos creatos L; religionem alicui inicere; res in religionem versa est L sukėlė abejojimų; nulla fuerat Mario religio, quominus Glauciam occideret; r. aliquem capit L; r. obstitit, ne L sąžinė neleido.
      e) tikybos įžeidimas, piktadarystė, baisenybė, prakeikimas Clodiana; haeret in re publica r.; ut inexpiabiles religiones in rem publicam inducerentur; liberaret religione templum L prižagimas; mendacii religione obstrictus kaltas pamelavęs; nefas non ad religionem pertinet N nėra tikybos įžeidimas; alicuius supplicio religionem expiare;
      3) kas sukelia tikybinį nedrąsumą:
      a) šventumas Diana loco mutata religionem non amisit, recuperavit; magistratūs religione inviolatos facere L; sacrarium Cereris (fanum, signum) est eādem religione qua Romae; sacramenti (karo tarnybos priesaika) L.
      b) trop. šventenybė *quae r. aut quae machina belli?; restituit civitati illam religionem (Dianos statulą); r. domestica; religiones ipsae commosse se videntur; †spernit religiones, abrogat leges.
      4) bendrai: sąžiningumas iudicis; exemplar antiquae religionis; homo sine ulla religione ac fide N; religio officii sąžiningas pareigų atlikimas; r. in dando consilio; a religione abduci.
    • relligio žiūr. religio.
  • Kuzavinis 2007
    • religi|o, ōnis f [religo]
      1. šveñtas pasižadė́jimas, į́žadas, príesaika; ~ōnem cōnservāre N ištesė́ti príesaiką; ~ōnem neglegere L nesilaikýti príesaikos;
      2. sąžiningùmas, dorùmas (testimōniōrum C); ~o vītae C dõras gyvẽnimas;
      3. pamaldùmas, dievotùmas, dievobaimingùmas; ~o deōrum C šventà pagarbà dieváms;
      4. relìgija, tikė́jimas, tikýba; ~o id est cultus deōrum C relìgija – taĩ dievų̃ gárbinimas;
      5. ppr. pl. ~ōnēs tikýbinės ãpeigos, pãmaldos; ~ōnēs pūblicae C viẽšos tikýbinės ãpeigos; ~ōnēs nocturnae Ap vakarìnės pãmaldos;
      6. šventùmas (templī T); ~o jūris jūrandī C príesaikos šventùmas;
      7. prk. šventenýbė, šveñtas dáiktas; violāre ~ōnēs C išniẽkinti šventenýbes;
      8. abejójimas, svyrãvimas, netikrùmas; afferre (injicere) ~ōnem alicuī C sukélti kám abejõnę;
      9. tikė́jimas príetarais; ~o perversa C (prāva C; impia L) príetarai;
      10. nusikaltìmas priẽš są́žinę; núodėmė, nusidėjìmas; kaltė̃ (inexpiābilis C)