sāl

sāl, sal|is m (n)
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji arba niekatroji, bendrinis. Skiemenys: L (1)

Sirvydas 1642
- Mądry ieſtem, Sapio, habeo ſalem. Iſzmanau, ſupruntu.
- Náſalam co, Salio, ſale condio. Priſudźiu.
- Nieſłony. Jnſulſus, ſalis expers. Ne ſurus.
- potrząſam czym co, Inſpergo, ſuperſpargo aliquid ſale, &c. pabarſtau.
- ſol, ſal, Druſka.
- ſolna gorá, [ſ]alinæ, ſalis fodinæ, Druſkakalnis, druſkos kałnas.
- ſolony, ſale conſperſus, ſalitus, ſuditas.
- źupa, Salis fodinæ, ſalis officina. Druſkawiete.
- źupa, Salis fodinæ, ſalis officina. Druſkawiete.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- sāl, salis m [cnf. ἅλ-ς, gen. ἁλ-ός]
  1) druska granum salis grūdelis druskos.
  
  2) trop.
  
  a) sūrus jūros vanduo, jūra *campi salis; *sale tabentes artus; *unda salis.
  
  b) skonis tectum habebat plus salis quam sumptus N daugiau skonies.
  
  c) sąmojis, pajuokimas sale et facetiis vicit omnes; ars salis; *Plautini salės sąmojai.

Kuzavinis 2007
- sāl, sal|is m (kartais n Vr, Lu)
  1. druskà; grānum ~is PM drùskos grūdẽlis (kruopẽlė);
  
  2. prk.
  
  1) sūrùs jū́ros vanduõ; jū́ra (Tyrrhēnus V); fluctūs ~is Ct jū́ros vil̃nys;
  
  2) skõnis; plūs ~is quam sumptūs habet N nè brangùs, bèt skonìngas;
  
  3) są́mojis; Plautīnī ~ēs H Pláuto są́mojis; urbānī ~ēs C hùmoras; ◊ cum grānō ~is PM sù trupučiù núovokos;
  
  4) pajuokìmas; sāl niger H pašaipà;
  
  5) supratingùmas, núovoka; ~em habēre Te bū́ti nuovokiám