- sānctimōniālis 1
- sānctimōniāliter
- sānctimōnium
- sānctio
- sānctitās
- sānctitūdo
- sānctor
- sānctuārium
- sānctum
- sānctus 1
- sānctus 2
- Sancus
- Sandaliārius
- sandaliārius 1
- sandaliārius 2
- sandalium
- sandapila
- sandȳx
- sānē
- sānēsco
- sanguen
- sanguinārius
- sanguineus
- sanguino
- sanguinolentia
- sanguinolentus
- sanguinōsus
- sanguinulentus
- sanguis
- sanguisūga
- Sangus
- saniēs
- saniōsus
- sānitās
- sanna
- sannio
- sāno
- Sanquālis
- santalum
- Santonēs
- Santonī
- Santonicus
- sānus
- sānxī
- sapa
- Sapaeī
- sapidē
- sapidus
- sapiēns 1
- sapiēns 2
- sapienter
- sapientia
- sapientipotēns
- sapio
- sāpo
- sāpōnārius 1
- sāpōnārius 2
- sapor
- sapōrātus
- Sapphicus
- sapphīrātus
- sapphīrus
- Sapphō
- Sāra
- sarabara
- Saracēnī
- sarcīmen
- sarcina
- sarcinālis
- sarcinārius
- sarcinātor
- sarcinātrīx
- sarcinula
- sarcio
- sarcophagus
- sarculātio
- sarculo
- sarculum
- Sardanapāllus
- Sardēs
- Sardī
- Sardiānī
- Sardiānus
- sardīna
- Sardinia
- Sardiniēnsis
- Sardīs
- sardius
- Sardonius
- sardonyx
- Sardōus
- Sardus
- sargus
- sario
- sarīsa
- sarīsophorus
- sarītio
- sarītor
- Sarmatae
- Sarmatia
- Sarmatica
- >>
- sapient|er
- Prieveiksmis. Skiemenys: BBLB (4)
- Jokantas 1936
sapiēns, entis (adv. -enter) su comp. ir sup. (abl. sing. -e ir -i; gen. pl. -ium ir -um) [ptc. iš sapio] išmintingas, protingas, išmanąs, numatąs, akylas homo, rex, vita, sententia, consilium; sapientior aetas; subst. išmintingas žmogus, išminčius, praegn. tikrasis išminčius = stoikas, filosofas viderint sapientes; a Graeciae sapientissimis; Pittacus in numero septem sapientum habitus est N; juokais: kulinarijos žinovas *leporis sapiens sectabitur armos.
- Kuzavinis 2007
- sapient|er adv. [1. sapiēns] (comp. ~ius C, sup. ~issimē C) išmintìngai, protìngai (facere, dīcere C)