- scandalum
- scandī
- Scandia
- Scandināvia
- scando
- scandula
- scandulāris
- scandulārius
- scānsilis
- scānsōrius
- scānsus
- Scantīnius
- Scantius
- scapha
- scaphistērium
- scaphium
- scaphula
- Scaptia
- Scaptiēnsēs
- Scaptius
- Scapula
- scapula
- scapulae
- Scapulānus
- scāpus
- scarabaeus
- scarīfātio
- scarīficātio
- scarīfico
- scarīfo
- scarus
- scatebra
- scateo
- scato
- scatula
- scatūrīginōsus
- scatūrīgo
- scatūrio
- Scaurus
- scaurus 1
- scaurus 2
- sceis
- scelerātē
- scelerātus 1
- scelerātus 2
- sceleritās
- scelero
- scelerōsus
- scelestē
- scelestus 1
- << >>
- scāp|us, ī m
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)
- Sirvydas 1642
-
Lodygá, kłączę ná ktorym, liśćie, iagody, ſtrącze rośćie. Scapus, caulis. Stumbas. - płochá krośienna ábo tkáczá. Scapus, m. radius, pecten. Skietas.
-
- Jokantas 1936
- †scāpus, ī m velenėlis, ant kurio vyniodavo papiro lapus.
- Kuzavinis 2007
- scāp|us, ī m 1. stiebẽlis (lupīnī Vr); kamíenas (arboris Se);2. lazdẽlė, velenė̃lis (ant kurio vyniodavo papiruso lapus) PM;3. riestùvas, metmenų̃ vẽlenas (audimo staklėse) Lu
- scāp|us, ī m