sonitus

sonit|us, ūs m
Daiktavardis, 4 linksniuotė, vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BBB (3)

Sirvydas 1642
- Bełkotánie. Sonitus amphoræ bilbientis. Bubſeimas.
- Brzmienie. Sonus, ſonitus. Skumbeimas.
- Gruchot, Crepitus, ſonitus. Troſzkimas.
- Huk, hukánie. Clamor pugnantium, fremitus, ſonitus. śniekiejmas, nukieimas, trunkſmas, dũdeimas.
- Parſkam śmiechem, Tollo riſum, erumpo in riſum cũ ſonitu. Kwatenu.
- pluſzczy krew, etc. Cum ſonitu aliquid ſupernè fluit. Warwa.

Daukantas 1838
- Sonitus, us, m. skonbiejemas.

Jokantas 1936
- sonitus, ūs m [sono] skambesys, ūžesys, bildesys, šlamesys, garsas remorum, *pedum, tubae, chordarum N.

Kuzavinis 2007
- sonit|us, ūs m [sono] skambesỹs, skar̃das, gar̃sas (vōcis C); gaudesỹs, gaũsmas (tubae H); griaũsmas (Olympī V); žvangesỹs (armōrum); ūžìmas (ventōrum Lu); trypìmas (pedum O; ungulārum Pl); traškė́jimas, spragsė́jimas (flammae N); pliuškẽnimas (rēmōrum Cs); triùkšmas (convīvārum Pt); ~us verbōrum inānium Se tuščiažodžiãvimas