terminus

termin|us, ī m
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: LBB (3)

Sirvydas 1642
- Gránicá, Limes, confinium, terminus, finis, regio, meta. Siena, rubeźius, gałas, kraſztas.
- Koniec. Finis, terminus, terminatio. Gałas, pabayga, kraſztas.
- Kopiec ná roli. Terminus, terminales lapides, ſcopelus. Eźia.
- Ográniczony, Limitatus, terminis certis circumſcriptus. Aprubeźitas.
- okreſzam co, Circumſcribo aliquid terminis, præſcribo modum, termino, ſtatuo, propono modum alicui. Apſkryienu ap-raſzau.
- záwity rok, Peremptorius terminus. Paſkirtas metas.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- terminus, ī m [cnf. τέρ-μα, τέρ-μων]
  1)
  
  a) sienos (ežios) akmuo *revellis agri terminos.
  
  b) pl. siena, riba nulla lex erat, nullī possessionum termini; †urbis; personific. sienų dievus.
  
  2) trop. riba termini gloriae nostrae didumas; senectutis nullus est certus t.; galas vitae, *angusti aevi.

Kuzavinis 2007
- termin|us, ī m
  1. ežiãženklis, ribõs (ežiõs) akmuõ, pasíenio stul̃pas H, T;
  
  2. ribà, síena, ežià; ~ī possessiōnum C valdų̃ rìbos; ~ī agrōrum PM laukų̃ ẽžios;
  
  3. prk.
  
  1) ribà; senectūtis nūllus est certus ~us C senãtvė netùri tikrõs ribõs;
  
  2) pabaigà, gãlas (vītae C);
  
  3) vėl. laĩkas; ◊ ~us ad quem Bo laĩkas, ikì kuriõ