verbum

verb|um, ī n
Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LB (2)

Sirvydas 1642
- Bluźnię. Blaſphemo, impia in Deum verba iacio. Piktay prieſz Diewu kałbu.
- Bluźnierſtwo. Blaſphemia, impietas verborum. Piktźodźiawimas prieſz Diewu.
- Przegadywã ſię z kiem, dyſputuię ſię. Diſputo, diſſero, contendo verbis. prieſzterauiu ſu kuo.
- Formułá w práwie, w kontráktách. Formula, norma, præſcriptum iuris, pactio verborum, concepta verba. Suráſzas źodźiu, kurieys kas ſiekia, aźuraſzo kam ku, teſtamentu daro, rc.
- Formułá w práwie, w kontráktách. Formula, norma, præſcriptum iuris, pactio verborum, concepta verba. Suráſzas źodźiu, kurieys kas ſiekia, aźuraſzo kam ku, teſtamentu daro, rc.
- Fukam, Clamoſè obiurgo, incurro in aliquem verbis, corripio aliquem clamoribus, inceſſo aſperè. Báru, iudu ſu ſzaukſmu, rekau-iu vnt ko.
- Małomowny, Paucorum verborum. Maźakalbis.
- Niewymowność, Jnfacundia, ſiccitas, penuria verborum. Neiźkałbis.
- opiſuię co, Deſcribo, definio quid verbis, deſigno, depugno, definitione exprimo. Ap-raſzau.
- podchwytawam kogo wczym, Capto ſermonem alicuius, venor, aucupor, obſeruo verba. Gaudau.
- podchwytáwánie, Captio, aucupium verborũ. Gaudimas.
- poſwárek, Velitatio verborum, contentio. Barnis.
- Przemawiam, proloquor, emitto verbum. prakałbu.
- ſłowo, Verbum, dictũ, vocabulum, źodis.
- ſłucham czego, Attendo, excipio verba alicuius, Kłauſau.

Daukantas 1838
- Verbum, i, [n]. żôdys, his verbis, tais żodeis, j[u]rare in verba, ont żôdiù sîykte.

Jokantas 1936
- verbum, ī n
  1)
  
  a) žodis, išsireiškimas, pl. žodžiai, kalba rem uno verbo complecti; graviore verbo aštresniu išsireiškimu; v. ipsum voluptatis pats žodis „smagumas“; *verba novissima paskutiniai žodžiai; *verba precantia prašymai, maldavimai; *verba minacia grasinimai; *verba solantia paguoda; verba exsecrantia prakeikimai; verba facere daryti pranešimą, kalbėti; multis verbis ultro citroque habitis; *in verbo vidury kalbos; rogatus in haec verba populus L šia formule; tribus verbis te volo P tik trejetui (porai) žodžių.
  
  b) atskiri posakiai:
  
  α) verbo vienu vieninteliu žodžiu v. negare; v. de sententia desistere.
  
  β) ad verbum, verbum de (e, pro) verbo žodis žodin aliquid ad verbum ediscere.
  
  γ) verbi causa arba gratiā pavyzdžiui quid dicis igitur? miserum esse verbi causa M. Crassum?
  
  δ) verbis alicuius keno vardu, kam pavedus regis verbis gratulari alicui.
  
  2)
  
  a) išsireiškimas, posakis id verbum in pectus Jugurthae alte descendit; vetus v. hoc est T priežodis.
  
  b) tuščias žodis *non replenda est curia verbis; *virtutem verba putas; alicui verba dare apgauti.
  
  c) užkerimieji žodžiai.
  
  3) gramatikoje: veiksmažodis.

Kuzavinis 2007
- verb|um, ī n
  1. žõdis; nūllum ~um facere Te nepratar̃ti nė̃ žõdžio; ~a facere (habēre) C sakýti prãkalbą, kalbė́ti; ūnō ~ō C víenu žodžiù, trumpaĩ (apibendrinant); ad ~um C pažodžiuĩ; nec ~um ~ō cūrābis reddere H nesisténk ver̃sti pažodžiuĩ; ◊ in ~a magistrī jūrāre H prisíekti mókytojo žõdžiais, t. y. aklaĩ sèkti mókytoju;
  
  2. pasãkymas; príežodis; tē tribus (paucīs) ~īs volo Pl norė́čiau táu pasakýti pórą (kẽletą) žõdžių; verum est ~um, quod ... Pl teisìngai sãkoma, kàd...; vetus ~um hoc est Te taĩ sẽnas príežodis;
  
  3. pl. ~a víen tìk žõdžiai, tùščios kal̃bos; ~a alicuī dare C apgáuti ką̃;
  
  4. gram. veiksmãžodis C, Vr;
  
  5. bažn. Žõdis, Diẽvas; in prīncipiō erat Verbum, et Verbum erat apud Deum, et Deus erat Verbum Vlg Pradžiojè bùvo Žõdis. Tàs Žõdis bùvo pàs Diẽvą, ir̃ Žõdis bùvo Diẽvas