Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • vet|us, eris
  • Būdvardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), 1 galūnės. Skiemenys: BB (2)
  • Susiję: vetera
  • Sirvydas 1642
    • Dawny, Antiquus, vetus, priſtinus, veteranus, Senas, wetuſzas.
    • Materklaſy, Supellex, vilis, vetus, fracta. Pałaykaſudźiey.
    • Nicuię, Transformo veſtem, veterem. Iźwerćiu iupu.
    • wiotchy, Vetus, łetas, pałaykis.
    • ſtárodawny dom, Fundatiſſima familia, vetus proſapia. ſena pleme.
    • zápſowány, Vetere vitio imbutus, pridem vitiatus. Papikiś.
  • Jokantas 1936
    • vetus, veteris (abl. -e, P† -i), comp. vetustior (iš vetustus), sup. veterrimus [cnf. ἔτος „metai“]
      1) senas imperatores duo veteres N; ad eam rem veterem accusatorem comparare; vetus gladiator, histrio, sicarius; *veteris pocula Massici; *senectus silpna; vetera odisse, nova exoptare S; vetus est senas priežodis; su locat. †v. militiae prityręs karo dalykuose; †v. regnandi, operis ac laboris; subst. pl. veterēs, um m senieji, senovės žmonės *veterum praecepta; Veteres, um (sc. tabernae) senos maineivų būdos rinkoje.
      2) pirmiau buvęs, ankstybesnis ut vetera omittam, praetermittam; †vetera et antiqua mirari; †auctores veteres et recentes; omne tempus non ad oblivionem veteris belli, sed ad comparationem novi contulit.
  • Kuzavinis 2007
    • vet|us, eris adj. (comp. ~ustior C, arch. ~erior Ca, sup. ~errimus Pl, C, T)
      1. sẽnas (homo Te; nāvis C); palaĩkis (vestīmentum Vlg);
      2. senóvinis, senóviškas (oppidum, prōverbium C);
      3. praė̃jęs, pràeitas; ~us aetās T praeitìs; ~erēs mōrēs C bùvę papročiaĩ