vetustās

vetust|ās, ātis f
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: BLL (3)

Sirvydas 1642
- Dawność, Antiquitas, vetuſtas. Seniſte.
- Niepamiętny, dawny. à memoria propter, vetuſtatem remotus, obliuione deletus, cuius memoria tempore obſoleuit, euanuit, obſcurata eſt. Notmenamas.
- opleśniáły, [o]bductus vetuſtatis ſitu, ſqualet ſitu, obſitus ſqualore. Apipełeis.
- ſtároźytność, Vetuſtas. ſenas vmźis.
- ſtarzyzná. Veteramenta, vetuſtas rerum. Pałaykay.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- vetustās, ātis f [vetustus]
  1)
  
  a) amžius, senumas, ilgas laikas vetustate interire; si paulum adsumpserint vetustatis et roboris; tanta erat vetustas illius religionis; corroborata vetustate audacia; Arcinum municipium vetustate antiquissimum; prisca verborum v.
  
  b) sena pažintis, seni draugiški ryšiai quae civitates officiis, fide, vetustate populum Romanum attingunt; ingenio, vetustate (senu prityrimu), artificio tu facile vicisti; quocum me vetustas et amicitia sociarat.
  
  2) trop.
  
  a) senovė, senų senovė ut annales populi et monumenta vetustatis loquuntur; historia nuntia vetustatis.
  
  b) vėlesnieji laikai senatus iudicia quae vetustas obruet?; taip pat: būsimosios kartos de me nulla umquam obmutescet vetustas.

Kuzavinis 2007
- vetust|ās, ātis f [vetus]
  1. senãtvė (tarda O); ~ātem (per)ferre Q suláukti žilõs senãtvės;
  
  2. senùmas (vīnī Ca; familiārum C); įsisenė́jimas (ulcerum PM); vīna, quae ~ātem ferunt C ilgaĩ išlaikýti vỹnai; ~ātem habēre C ilgaĩ trùkti;
  
  3. prk. senóvė, senì laikaĩ, tolimà praeitìs; historia nūntia ~ātis C istòrija – senóvės skelbė́ja; ab omnī ~āte C nuõ senų̃ senóvės;
  
  4. senà pažintìs, senì draũgiški ryšiaĩ; conjūnctī ~āte C senõs draugỹstės siejamì;
  
  5. prk. tolimà ateitìs; ateitiẽs kar̃tos C, V