- veternus 2
- vetero
- vetitum
- vetitus
- veto
- Vettōnēs
- vetula
- Vetulonia
- Vetuloniēnsēs
- vetulus 1
- vetulus 2
- vetuo
- Veturia
- Veturius
- vetus
- vetusculus
- vetustās
- vetustē
- vetustēsco
- vetustor
- vetustus
- vexātio
- vexātor
- vēxī
- vexillārius
- vexillifer
- vexillum
- vexo
- VF
- via
- viābundus
- viālis
- viārius
- viāticātus
- viāticum
- viāticus
- viātor
- viātōrius
- vībēx
- Vībidius
- Vibius
- vībīx
- Vībo
- Vībōnēnsis
- vibrābilis
- vibrāmen
- vibrātio
- vibrātus
- vibro
- Vibullius
- << >>
- vexill|um, ī n
- Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), niekatroji, bendrinis. Skiemenys: LLB (3)
- Jokantas 1936
vexillum, ī n [dem. iš vēlum]
1)a) vėliava, štandartas kavalerijos, sąjungininkų, veteranų ir mažųjų kariuomenes vienetų vexillum non deest, quo concurrant perditi cives; circiter CCC sub v. una mittuntur.b) raudonoji vėliava ant karo vado palapinės (praetorium) arba admirolinio laivo kaipo puolimo arba pasikėlimo ženklas vexillo signum dare; Caesari vexillum proponendum erat turėjo išstatyti vėliavą (kaipo puolimo ženklą).2) trop. kareivių rinktinė su viena vėliava †praemissis Gallorum cohortibus (pėstininkai) et Germanorum vexillis (kavalerijos rinktinės).
- Kuzavinis 2007
- vexill|um, ī n [dem. iš 1. vēlum] 1. vė̃liava Cs, C, L;2. raudóna signãlinė vė̃liava (atakos ženklas); ~ō sīgnum dare Cs dúoti signãlą ìškeliant raudóną vė̃liavą (ant vado palapinės);3. prk. kareĩvių būrỹs sù ãtskira vė̃liava L, T
- vexill|um, ī n [dem. iš 1. vēlum]