- commixtio
- commixtus
- commodātio
- commodātō
- commodātor
- commodātum
- commodē
- Commodiānus
- commoditās
- commodo 1
- commodō 2
- commodulē
- commodulum
- commodum 1
- commodum 2
- Commodus
- commodus
- commoenio
- commōlior
- commolo
- commonefacio
- commonefīo
- commoneo
- commonitio
- commonstro
- commorātio
- commorior
- commoror
- commōtio
- commōtiuncula
- commōtus
- commoveo
- commulceo
- commulco
- commultiplico
- commūnālis
- commundo
- commūne
- commūnicābilis
- commūnicābiliter
- commūnicārius
- commūnicātio
- commūnicātīvus
- commūnicātor
- commūnicātōrius
- commūnicātus
- commūniceps
- commūnico
- commūnio 1
- commūnio 2
- commūnis
- commūnitās
- commūniter
- commūnītio
- commurmurātio
- commurmuro
- commurmuror
- commūtābilis
- commūtātio
- commūto
- cōmo
- cōmoedia
- cōmoedicē
- cōmoedicus
- cōmoedus
- comōsus
- compacīscor
- compāco
- compāctilis
- compāctio
- compactō
- compāctor
- compactus 1
- compāctus 2
- compāgēs
- compāgino
- compāgo
- compār 1
- compār 2
- comparābilis
- comparātē
- comparātio 1
- comparātio 2
- comparātīvus
- comparco
- compāreo
- comparo 1
- comparo 2
- comparsī
- compāruī
- compāsco
- compāscuus
- compassio
- compāstus
- compater
- compatior
- compatriōta
- compāvī
- compavītus
- compecīscor
- compectum
- >>
- commūn|is, e
- Būdvardis, 3 linksniuotė (taisyklingas būdv. tipas), 2 galūnių. Skiemenys: LLB (3)
- Jokantas 1936
commūnis, e (adv. -iter) su comp. ir †sup.
a) bendras, viešas, visuotinis pater, liberi, inimici; commune ius gentium; hoc mihi est cum illo c.; multa sunt iis inter se c.; †commune vitium magnis parvisque civitatibus; amicorum c. esse omnia; homo vitae c. ignarus nepažįstąs kasdieninio gyvenimo; sensus c. įgimtas žmogaus protas; loca viešosios vietos arba ties. *communia; loci bendrosios vietos (filosofijoje arba retorikoje); subst. n. pl. ex quo sunt illa c. bendrieji pagrindai; quae communiter locutus sum bendrai.b) trop. meilus, švelnus, mandagus alicui arba erga aliquem; Cyrus c. fuit erga Lysandrum; infimis N su; quis Laelio communior?c) subst. commūne, is n bendra nuosavybė, bendras turtas nescio quid in commune contulit; commune est philoscphorum su acc. c. inf.; taip pat: viešieji reikalai, bendruomenė, valstybė c. Siciliae; adv. in communeα) visiems, bendrai naudai conferre aliquid in c.β) bendrai †loqui, laudare, disputare de re; †haec de Germanorum origineγ) kaipo šūkis: pusiau su manim! pusę man! Ph.
- Kuzavinis 2007
- commūn|is, e adj. (comp. ~ior C, sup. ~issimus Su) 1. beñdras; visúotinis; visuomenìnis, viẽšas; amīcōrum ~ia omnia C draugų̃ vìskas beñdra; loca ~ia C viẽšosios viẽtos;2. į̃prastas, įprastìnis, pàprastas; salūtātio ~is C įprastìnis svéikinimas; vīta ~is C kasdienìnis gyvẽnimas;3. prk. draugìngas; malonùs, meilùs (omnibus C);4. vėl. nešvarùs (manūs Vlg)
- commūn|is, e adj. (comp. ~ior C, sup. ~issimus Su)