- Castalia
- Castalius
- castanea
- castanētum
- castaneus
- castē
- castellānus 1
- castellānus 2
- castellātim
- castellum
- castificātio
- castifico
- castificus
- castīgābilis
- castīgātē
- castīgātio
- castīgātor
- castīgātōrius
- castīgātus
- castīgo
- castimōnia
- castimōnium
- castitās
- castitūdo
- Castor
- castor
- castoreum
- castoreus
- castorinātus
- castorīnus
- castra
- Castra
- castrātio
- castrātūra
- castrātus
- castrēnsis
- castro
- castrum
- Castrum
- castula
- Castulo
- Castulōnēnsis
- castus
- cāsū
- cāsuālis
- casula
- cāsus
- cata
- Catabathmos
- catabulum
- << >>
- Cast|or, oris m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: LB (2)
- Jokantas 1936
Castor, oris m [Κάστωρ] spartanų karaliaus Tindarejaus ir Ledos sūnus, brolis Elenos ir Polukso, su kuriuo jis, perkeltas į dangų, būdavo laivams vadovu. Romėnai dažnai prisiekdavo Kastoro vardu, būtent formoje ecastor arba mecastor.
- Kuzavinis 2007
- Cast|or, oris m Kãstoras, Tindarėjo ir Ledos sūnus, Polukso, Elenos ir Klitemnestros brolis, arklių tramdytojas ir lenktynininkas; Romoje jam buvo pastatyta šventykla, romėnai dažnai prisiekdavo Kastoro vardu; ecastor! arba mē Castor! prisíekiu Kãstoru! Pl etc.