- dēfrīgēsco
- dēfringo
- dēfrīxī
- dēfrūdo
- dēfrūsto
- dēfrūstror
- dēfūdī
- dēfuga
- dēfugio
- dēfuī
- dēfūnctōrius
- dēfūnctus 1
- dēfūnctus 2
- dēfūnctus 3
- dēfundo
- dēfungor
- dēfūsus
- dēfutūrus
- dēgener
- dēgenero
- dēgero
- dēgī
- dēglūbo
- dēgluttio
- dēgo
- dēgradātio
- dēgrado
- dēgrandinat
- dēgravo
- dēgredior
- dēgrunnio
- dēgustātio
- dēgusto
- dēhibeo
- dehinc
- dehisco
- dehonestāmentum
- dehonesto
- dehortātio
- dehortor
- Dēianīra
- dējicio
- Dēidamīa
- dējēcī
- dējectio
- dējecto
- dējectus 1
- dējectus 2
- dējero
- dein
- deinceps 1
- deinceps 2
- deinde
- deintus
- Dēionidēs
- Dējotarus
- deipara
- Dēiphobē
- Dēiphobus
- dējugis
- dējugo
- dējungo
- dējūro
- dējuvo
- dēlābor
- dēlacero
- dēlacrimātio
- dēlacrimo
- dēlambo
- dēlāmentor
- dēlāpsus 1
- dēlāpsus 2
- dēlasso
- dēlātio
- dēlāto
- dēlātor
- dēlātōrius
- dēlātro
- dēlātūra
- dēlātus
- dēlēbilis
- dēlectābilis
- dēlectābiliter
- dēlectāmentum
- dēlectātio
- dēlecto
- dēlectus 1
- dēlectus 2
- dēlēgātio
- dēlēgī
- dēlēgo
- dēlēnificus
- dēlēnīmentum
- dēlēnio
- dēlēnītor
- dēleo
- dēlētīcius
- dēlētio
- dēlētrīx
- dēlētus 1
- dēlētus 2
- dēlēvī
- >>
- dēgener|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
- Jokantas 1936
dē-genero 1 [dē genere] a) intr. būti nepanašiam į savo giminę, išsigimti, pakitėti, skirtis, pablogėti *degenerant semina, *poma; a virtute maiorum; a parentibus; a gravitate paterna; in mores Persarum L; in Syros L.b) trans. sumažinti vertybę, negarbę padaryti, pažeminti, paniekinti *propinquos, *palmas; degeneratus išsigimęs.
- Kuzavinis 2007
- dēgener|o, āre, āvī, ātum [dēgener] 1. vi1) išsigìmti, darýtis nepanašiám į̃ sàvo gìminę; ~āmus ā patribus nostrīs L mẽs dãromės nepanãšūs į̃ sàvo prótėvius;2) pakitė́ti, skìrtis; pablogė́ti (pōma, sēmina V);2. vt gadìnti, negar̃bę darýti; (pa)žẽminti, (pa)niẽkinti (propinquōs P)
- dēgener|o, āre, āvī, ātum [dēgener]
