- imminentia
- immineo
- imminuo
- imminūtio
- imminūtus
- immisceo
- immiserābilis
- immisericorditer
- immisericors
- immīsī
- immissio
- immissus
- immītis
- immitto
- immīxtus
- immō
- immōbilis
- immōbilitās
- immōbiliter
- immoderātē
- immoderātio
- immoderātus
- immodestē
- immodestia
- immodestus
- immodicē
- immodicus
- immodulātus
- immoenis
- immolātio
- immolātor
- immōlītus
- immolo
- immōrigerus
- immorior
- immoror
- immorsus
- immortālis
- immortālitās
- immortāliter
- immortuus
- immōtus
- immūgio
- immulgeo
- immunditia
- immunditiēs
- immundus
- immūnio
- immūnis
- immūnitās
- immūnītus
- immurmuro
- immūtābilis 1
- immūtābilis 2
- immūtābilitās
- immūtābiliter
- immūtātio
- immūtātus 1
- immūtātus 2
- immūtēsco
- immūto
- immūtuī
- Imp.
- impācātus
- impāctus
- impallēsco
- impār
- imparātus
- imparilis
- imparilitās
- imparitās
- impariter
- imparticipābilis
- imparticipātus
- impartio
- impassibilis
- impassibilitās
- impāstus
- impatibilis
- impatiēns
- impatienter
- impatientia
- impavidē
- impavidus
- impeccābilis
- impedīmentum
- impedio
- impedītio
- impedito
- impedītus
- impēgī
- impello
- impendeo
- impendī
- impendiō
- impendium
- impendo
- impenetrābilis
- impēnsa
- impēnsē
- impēnsō
- >>
- imped|io, īre, īvī (iī), ītum
- Veiksmažodis, 4 asmenuotė. Skiemenys: LBBA (4)
- Susiję: impedītus
- Sirvydas 1642
-
Niedopuſzczam komu czego, Prohibeo, impedio, obſto, reſiſto. Ginu kam ko, ne perłeydźiu.
-
Przeſzkadzam, Obſto officio, impedio, Kludźiu
-
Przeſzkodny, Impediens, qui eſt impedimento, Kludźius.
-
Zabawionym, Diſtineor occupationibus, detineor negotijs, impedior negotijs. Aźutrukintas eſmi, nenuliekmi.
-
Zábudowáć, Impedire lumen, officere luminibus, adimere proſpectum, Atimu świeſu pawizdeimu, aźuſtatau.
-
- Jokantas 1936
im-pedio 4 [pes; = „įpainioti kojas“]
1) (su)painioti, įpainioti, sulaikyti *impediunt vincula nulla pedes; cervus retentus impeditis cornibus Ph; *frenis impediuntur equi; *caput myrto apsupti; trop. †se nuptiis; *orbes orbibus.2) trop.a) (su)trukdyti, sulaikyti, sustabdyti, sutramdyti exercitum eadem fortuna, quae impediverat, expedivit L; su abl. comitia auspiciis; vox lacrimis impeditur; aliquem in iure suo; su ne plura ne scribam, dolore impedior; papr. su quominus; su inf.b) uždaryti, užtverti, užkirsti, padaryti neprieinamu †plana munimento impedierant barbari; munitionibus saltum L.
- Kuzavinis 2007
- imped|io, īre, īvī (iī), ītum vt [1. in + pēs] 1. (su)páinioti, įpáinioti; ~īre sē in plagās Pl susipáinioti tinkluosè;2. apvynióti (crūs pellibus H); apsùpti (caput myrtō H); ~īre aliquem amplexū O apkabìnti ką̃; ~īre equōs frēnīs O pažabóti árklius;3. prk.1) (su)trukdýti, (su)kliudýti; sulaikýti, sustabdýti, neléisti (aliquem fugā T); nihil ~it C niẽkas netrùkdo;2) uždarýti, užtvérti, užkir̃sti (locum Cs; saltum mūnītiōnibus L); ~īre iter Cs užkir̃sti kẽlią;3) (pa)keñkti (sānitātem Gln)
- imped|io, īre, īvī (iī), ītum vt [1. in + pēs]