- Minervālia
- Minervālis
- Minervium
- Minervius
- mineus
- mingo
- miniāceus
- miniātulus
- miniātus
- minimē
- minimum 1
- minimum 2
- minimus
- minio
- Minio
- minister 1
- minister 2
- ministeriālēs
- ministeriālis
- ministeriānī
- ministerium
- ministra
- ministrātio
- ministrātor
- ministrātōrius
- ministrātrīx
- ministro
- minitābiliter
- minitābundus
- minitātio
- minito
- minitor
- minium
- mino
- Mīnōis
- Mīnōius
- minor 1
- minor 2
- minōrātio
- minōrēs
- Minōrica
- minōro
- Mīnōs
- Mīnōtaurus
- Mīnōus
- mintrio
- Minturnae
- Minturnēnsis
- Minucius 1
- Minucius 2
- << >>
- ministr|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: BLA (3)
- Jokantas 1936
ministro 1 [minister]
a) tarnauti, aptarnauti servi ministrant; Ganymēdes pocula ministrans; *cena ministratur pueris tribus prie stalo tarnauja; *ratem velis valdyti; †navem velis aprūpinti.b) duoti, suteikti *platanus umbram; faces furiis Clodianis; †pecuniam; *furor arma ministrat; *Juno vires animumque.c) išpildyti *iussa; *res omnes timide ministrat.
- Kuzavinis 2007
- ministr|o, āre, āvī, ātum [2. minister] 1. (pa)tarnáuti; servī ~ant C patarnáuja vergaĩ; ~āre cēnam H padúoti į̃ stãlą valgiùs;2. dúoti, teĩkti (pecūniam T; umbram V); tiẽkti (arma T);3. výkdyti, atlìkti, darýti (aliquid C); ~āre jussa alicūjus O výkdyti kienõ nuródymus;4. valdýti, vairúoti (nāvem T)
- ministr|o, āre, āvī, ātum [2. minister]