- praelībo
- praeligo
- praelocūtio
- praelocūtus
- praelongo
- praelongus
- praeloquor
- praelūceo
- praelūcidus
- praelūdium
- praelūdo
- praelūsio
- praelūstris
- praelūxī
- praemandātum
- praemando 1
- praemando 2
- praemātūrē
- praemātūrus
- praemedicātus
- praemeditātio
- praemeditor
- praemercor
- praemetuo
- praemico
- praemigro
- praeminātus
- praemineo
- praeminister
- praeministra
- praeministro
- praeminor
- praemiōsus
- praemīsī
- praemissa
- praemitto
- praemium
- praemolestia
- praemolior
- praemollio
- praemollis
- praemoneo
- praemonitio
- praemonitor
- praemonitus 1
- praemonitus 2
- praemōnstrātio
- praemōnstrātor
- praemōnstro
- praemordeo
- << >>
- praejūdic|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLBA (4)
- Sirvydas 1642
-
Vprzedzony roźnym ſądem. Præiudicatus, præſumptus. Prałynktas, parunktas.
-
- Jokantas 1936
- prae-iūdico 1 lig laiko spręsti, iš anksto spręsti, lemti de maleficio; re semel atque iterum praeiudicata; eventūs belli L; opinio praeiudicata iš anksto susidaryta nuomonė; pro praeiudicato ferre L laikyti iš anksto išspręsta; ptc. praeiūdicātum, ī n pirmalaikis sprendimas.
- Kuzavinis 2007
- praejūdic|o, āre, āvī, ātum [prae + jūdico] sprę́sti per̃ ankstì; ìš añksto sprę́sti, lémti (aliquid dē aliquā rē C); opīnio ~āta C ìš añksto susidarýta núomonė; prō ~ātō ferre L laikýti ìš añksto išsprę́sta