ōrātio

ōrāti|o, ōnis f
Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), moteriškoji, bendrinis. Skiemenys: LLBA (4)

Sirvydas 1642
- Kazę, kazánie czynię. Concionor, concionem habeo, orationem ad populum facio. Sakau źodi Diewo, mokiu kałbu ape Diewu źmonemus.
- Kończę rzecz, mowę. Peroro, finem facio orandi, termino orationem. Baygiu kałbuu.
- Mowá, Sermo, eloquium, dictio, oratio loquela. Kałba źadas, tarme.
- Paćierz, oratio Dominica, Poterius.
- Rozwodzę ſię z rzeczą, Latius proſequor aliquid, dilato orationem, altius proſequor, exſpatior. płatinuoſi kałboy.
- Rzecz mowá, Oratio, cauſa. Kałba.

Daukantas 1838
- —

Jokantas 1936
- ōrātio, ōnis f [oro]
  1)
  
  a) kalbėjimas, kalba rationis et orationis expers neturįs proto bei žado; natura vi rationis hominem conciliat homini et ad orationis et ad vitae societatem.
  
  b) kalbėjimo arba dėstymo būdas, stilius qualis homo ipse esset, talem eius esse orationem; humilis, fortis, placida; orationem bonorum imitari; utriusque orationis facultas mokėjimas vartoti abu stilius (retoriškąjį ir filosofiškąjį).
  
  c) iškalbingumas, iškalba satis in eo fuisse orationis.
  
  2) concr.
  
  a) pareiškimas, žodžiai captivorum orationem cum perfugis convenire; hac oratione habita po tų žodžių; multam orationem consumere daug žodžių; in qua (causa) oratio deese nemini possit medžiaga kalbai.
  
  b) paruošta kalba, pranešimas, prabilimas žodžiu ar raštu orationem habere pasakyti; de aliqua re; orationem comparare, componere L, conficere; orationes pro aliis et in alios L kitus ginant ir prieš kitus.
  
  c) proza Isocrates numeris etiam in oratione utitur.
  
  d) imperatoriaus rašytas raštas, reskriptas †o. principis per quaestorem audita est.

Kuzavinis 2007
- ōrāti|o, ōnis f [ōro]
  1. kalbė́jimas, kalbà; ferae ratiōnis et ~ōnis expertēs sunt C gyvuliaĩ netùri prõto ir̃ kalbõs;
  
  2. kalbà, kalbė́jimo bū̃das, stìlius; ◊ quālis homo, tālis ējus est ~o Q kóks žmogùs, tokià ir̃ jõ kalbà;
  
  3. iškalbingùmas, ìškalba; satis in eō fuit ~ōnis C jìs bùvo ganà iškalbùs;
  
  4. pareiškìmas, žõdžiai; ~o secunda S malõnūs žõdžiai; hāc ~ōne habitā L põ tų̃ žõdžių; tēcum mihi īnstituenda est ~o C mán reĩkia sù tavimì pakalbė́ti;
  
  5. (pra)kalbà, pranešìmas, pasisãkymas; ~ōnem habēre (dīcere) C sakýti kal̃bą; ~o in aliquem C, L kalbà priẽš ką̃; ~o prō aliquō C, L kalbà kám apgìnti;
  
  6. prozà, pròzos kalbà; et in poēmatīs et in ~ōne C ir̃ poèmose, ir̃ pròzoje; seu ~ōne, seu versibus Ap ar̃ prozà, ar̃ eilėmìs;
  
  7. imperãtoriaus rãštas, reskrìptas (prīncipis T, Su);
  
  8. vėl. maldà Eccl