- herbeo
- herbēsco
- herbeus
- herbidus
- herbifer
- herbigradus
- herbilis
- herbipotēns
- Herbita
- Herbitēnsis 1
- Herbitēnsis 2
- herbitum
- herbo
- herbōsus
- herbula
- herbum
- herbuscula
- hercīsco
- Hercle
- herctum
- herctus
- Herculānēnsis
- Herculāneum
- Herculāneus
- Herculēs
- Herculeus
- Hercȳnia
- Hercȳnius
- Herdonea
- Herdonia
- here
- hērēdipeta
- hērēditāriē
- hērēditārius
- hērēditās
- hērēdito
- hērēdium
- Herenniānus
- Herennius
- hērēs
- herī
- hēricius
- herīlis
- Hērilliī
- Herillus
- hērināceus
- herīnus
- hērīx
- herma
- Hermae
- << >>
- Hercul|ēs, is m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (graikiški vardai su -ēs), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: LBL (3)
- Jokantas 1936
Herculēs, is m (formos iš antrosios linksn.: gen. Herculī, voc. Hercule, hercule, hercle) [Ἡρακλῆς] Jupiterio ir Alkmenės sūnus, atlikęs dvylika žinomų sunkiųjų darbų (cnf. Eurystheus). Miręs buvo priskirtas prie dievų skaičiaus ir susituokė su Hebe. Tai garsiausias graikų mitologijos didvyrių, idealas vyro dorybių. Prisiekiant Herkulio vardu: voc. herculēs arba hercule ir hercle vardan Herkulio! tikrai! teisingai!; arba: mē herculēs, mē hercule, mē hercle (= ita me, Hercule, iuves) = dievaži! dievaž! lš čia Herculeus 3 H-lio; *Trachin Herkulio pastatytas; *urbs hospitis H. Krotono miestas; *urbs = Herculāneum; *litora prie Herkulanejaus; *arbos sidabrinis topolis; *corona iš sidabrinio topolio šakelių.
- Kuzavinis 2007
- Hercul|ēs, is m Hèrkulis (Herãklis), Jupiterio ir Alkmenės sūnus, legendinis graikų didvyris, atletas, atlikęs dvylika žygdarbių, Pl, C; Columnae ~is L Herãklio stulpaĩ, dvi uolos iš abiejų Gibraltaro sąsiaurio pusių; prk. kraštutìnis tãškas vakaruosè