- lūctifer
- lūctificus
- lūctisonus
- lucto
- luctor
- lūctuōsē
- lūctuōsus
- lūctus 1
- lūctus 2
- lūcubrātio
- lūcubrātiuncula
- lūcubrātōrius
- lūcubro
- lūcubrum
- lūculentē
- lūculenter
- lūculentia
- lūculentitās
- lūculentus
- Lūcullānus
- Lūcullēus
- Lūculliānus
- Lūcullus
- lūculus
- Lucumo
- lucunculus
- lucūns
- Lūcus
- lūcus 1
- lūcus 2
- lūcusta
- lūdia
- lūdibriōsē
- lūdibriōsus
- lūdibrium
- lūdibundus
- lūdicer
- lūdicrē
- lūdicrum
- lūdicrus
- lūdificābilis
- lūdificātio
- lūdificātor
- lūdifico
- lūdificor
- lūdīmagister
- lūdio
- lūdius
- lūdo
- lūdus
- << >>
- Lucum|o, ōnis m
- Daiktavardis, 3 linksniuotė (priebalsinis tipas), vyriškoji, tikrinis. Skiemenys: BBA (3)
- Jokantas 1936
Lucumo, ōnis m etruskų didikų titulas, jų buvo 12; romėnai manė, kad tai nom. propr.
- Kuzavinis 2007
- Lucum|o, ōnis m [etr.] lukumònas (etruskų didikų titulas) L, C