aequo

aequ|o, āre, āvī, ātum
Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LA (2)

Sirvydas 1642
- Dowaźam. Æquo librã, adæquo pondus libræ. daſweriu.
- Niewaźny, prop: Non æquat, non implet libram. Nedaſwerius.
- ſtrychuię, Menſuras impietas æquo Suliginu.
- Rownam co z źięmią, Æquo, adæquo ſolo aliquid, complano.
- Zdołam komu, mam śiły zen. Par illi ſum viribus, æquo illum viribus, ſuſtinere onus poſſum. Iźgalu.

Daukantas 1838
- Aequo, as, avi, atum, are, liginte. Solo aequare, su żámî sùliginte, îszpùiote.

Jokantas 1936
- aequo 1 [aequus]
  a) lyginti, sulyginti, išlyginti locum, agri planitiem; harenas pedibus; sortes; aciem, frontem L išrikiuoti.
  
  b) sulyginti, statyti lygiomis, palyginti cum his se aequari; alicui; solo aequare urbem sugriauti iš pamatų; Latine dicendi copia aequata est cum Graecorum gloria; ae. Philippum Hannibali; ae. suas opes cum potentissimis (= cum potentissimorum opibus).
  
  c) išlyginti, tikslingai išdalyti pecunias; aequato omnium periculo su lygiu visiems pavojum; de aequandi magistri equitum et dictatoris iure L.
  
  d) susilyginti, būti lygiam, pasiekti aliquem aliqua re; ae. aliquem gloria; *caelumque aequare videtur pontus; equitem cursu; †sagitta aequans ventos; facta dictis L atvaizduoti veikalus pagal jų didybę.

Kuzavinis 2007
- aequ|o, āre, āvī, ātum vt [aequus]
  1. (su)lýginti, išlýginti (locum Cs; plānitiem C); ◊ ~āre solō L sulýginti sù žemè, nušlúoti nuõ žẽmės pavir̃šiaus;
  
  2. prk. (pa)lýginti (scelera alicūjus cum aliīs C); prilýginti; ~āre Philippum Hannibalī L prilýginti Pilỹpą Hanibãlui;
  
  3. prilýgti, bū́ti lygiám (alicuī C; aliquem glōriā CR); sagitta ~at ventum V strėlė̃ lẽkia vė́jo greičiù;
  
  4. (pa)síekti; machina ~āta caelō V pãdebesius síekiantis statinỹs;
  
  5. pa(si)dalýti põ lýgiai (pecūniam C)