Thesaurus Latino-Lituanicus

a) kitam priklausąs, svetimas domus, civitas, mores; suos agros colebant, non alienos appetebant; *aliena capella kaimyno ožkelė; aes alienum (= nummi alieni) skolos; trop. in physicis alienus est ne savaimingas; subst. alienum, ī n svetimas turtas, svetima nuosavybė largiri ex (de) alieno apdovanoti kitų lėšomis, iš kitų gera; alieni appetens, sui profusus S.

b) svetimas, ne giminė alienissimus a Clodio; sacerdotium genti alienum L; in externis atque a. locis; subst. hic apud me cenant a. (svetimtaučiai) novem P.

c) trop.

α) savo nusistatymu svetimas, abejingas, nepalankus, priešingas ab aliquo, ab aliqua re animus; homo mihi alienissimus; ex alienissimis sociis amicissimos reddere; su gen. alienum esse eius dignitatis.

β) netinkamas, nepatogus alienissimo sibi loco N; alieno tempore ne laiku; *aliena loqui; verba netikrąja prasme; suo alienoque Marte pugnare priprastu ir nepriprastu būdu; non alienum est su inf. visai pravartu, visai tikslinga; su abl. alienum dignitate imperii; sententia aliena a re publica S; su dat. maxime huic causae est alienum; ad committendum proelium al. tempus.

1. svẽtimas tur̃tas, svetimà nuosavýbė; in ~ō aedificium exstruere C svetimõj žẽmėj pastatýti pãstatą;

2. svẽtimas dalỹkas (reĩkalas); ~a cūrāre Te rū́pintis svetimaĩs reikalaĩs; ~a loquī C kalbė́ti pašaliniùs dalykùs