- amātōrium
- amātōrius 1
- amātōrius 2
- amātrīx
- Amazōn
- Amazonicus
- Amāzonides
- Amazonius
- amb-
- ambactus
- ambāgēs
- ambāgiōsus
- ambāgo
- Ambarrī
- Ambarvālia
- ambe-
- ambecīsus
- ambedo
- ambestrīx
- ambēsus
- ambi-
- Ambiānī
- Ambibariī
- ambidexter
- ambigo
- ambiguē
- ambiguitās
- ambiguum
- ambiguus
- Ambiliātī
- ambio
- Ambiorīx
- ambitio
- ambitiōsē
- ambitiōsus
- ambītus 1
- ambitus 2
- Ambivaretī
- Ambivaritī
- ambivium
- Ambīvius
- ambo
- Ambracia
- Ambraciēnsēs
- Ambraciēnsis
- Ambraciōtēs
- Ambracius
- ambricēs
- ambrosia
- Ambrosius
- << >>
- ambig|o, ere
- Veiksmažodis, 3 asmenuotė. Skiemenys: LBA (3)
- Jokantas 1936
ambigo 3 [amb-ago] varyti iš abiejų pusių; trop.
a) abejoti, dvejoti ne quis ambigat; ambigitur de re abejojama dėl ko; su inf. L; †su acc. c. inf.; non ambigere, quin L; an dolo malo factum sit, ambigitur.b) ginčytis, kelti ginčą, yp. teisme ii, qui ambigunt besiginčijančios šalys; id ius, quod ambigitur inter peritissimos; haud ambigam, hiccine fuerit Ascanius an etc. aš nesiginčysiu dėl to ir t. t.c) svyruoti, būti nenusistačiusiam †ambigenti Neroni, quonam modo notescerent.
- Kuzavinis 2007
- ambig|o, ere vi [amb + ago «varýti ìš abiejų̃ pùsių»] 1. abejóti, dvejóti, svyrúoti; ~itur dē rē aliquā C etc. abejójama dė̃l kõ;2. giñčytis; jur. bylinė́tis (dē hērēditāte C)
- ambig|o, ere vi [amb + ago «varýti ìš abiejų̃ pùsių»]