Lotyniškas antraštinis žodis
Tekstas žodyno straipsniuose
  • anim|us, ī m
  • Daiktavardis, 2 linksniuotė (taisyklinga), vyriškoji, bendrinis. Skiemenys: BBB (3)
  • Sirvydas 1642
    • Afekt. Affectus, motus animi, affectio, commotio. Sirdies pakrutinimas, noras, gieydulis, pageydimas.
    • Beſpieczeńſtwo, beſpieczność. Securitas. Nebaylumas, druſibe, pawoius. Item confidentia, animi præſentia.
    • Nádętość, Trop: Tumor animi ſuperbia. Paſiputimas.
    • Ochapiami ſię kto ábo co. Obuerſatur animo meo vel videor mihi videre aliquid. Rogſami kas, ſtiri.
    • Ochota, Alacritas animi, alacris animus. Akwata.
    • Ochota, Alacritas animi, alacris animus. Akwata.
    • Ochotnie, Alacriter, ſtrenuè, officiosè & prompto animo, non grauatè. Su akwatu.
    • Chęć. Voluntas, ſtudium, beneuolentia, animus, mens. Noras.
    • Mdleię, mdło mi omdlewam, Deficio viribus, linquor animo. Apałpſtu, apgayſztu.
    • Duch, rozumna bez ćiáłá rzecz. Mens, animus, ſpiritus. Dwaſas, dwaſia.
    • Przeglądam co, Recognoſco, perluſtro oculis, animo, perweyzdźiu.
    • Duſznie, z duſze. Animitùs, ex animo. Nuośirdźiey.
    • Fántáſtykuię. Imaginor figmenta vana, fingo puerilia, voluo animo inutilia. Niekud [Niekus] muſtau, źiedźiu, waydinu, waydus darau.
    • Fántázya. Phantaſia, vis imaginatrix. Zinkładare, waydadare galibe. Item Obraz ná fántáziey. Species, idolum, imago animo obuerſans. waydas, źinkłas.
    • Godzę ná co. Capto occaſionem, immineo occaſioni, intendo aliquò animum. Tikau ko, tikinu kur, diłbſtu, dilbineiu.
    • Iednomyślnie, Vnanimiter, vno animo. Wienaśirdźiey, wienu śirdźiu.
    • Konam, Ago animam, linquor animo. Mirſztu.
    • Koncept, wymyſł, poięćie, Conceptio animi, notio, ſpecies & cogitatio. Muſtis g. muſties, muſtimas.
    • Krotofilá, Oblectatio animi, deliciæ, Gierius genriaus [ gen. riaus]. linkſmibe.
    • Mamię kogo, zamydlam komu oczy. Demento, fucum facio, offundo animis caliginem. Apmoniju ku.
    • Myśl śiłá duſzná ktorą myślemy, Mens animus. Muſtis.
    • Myślę co, Cogito, verſo mente, medator, animo agito aliquid. Muſtau, dumoiu.
    • Niemęſkośc, Abiectio animi, effæminatio. Ne wiriſzkiſte.
    • Nienawiść, Odium, inuidia, inimicus animus. Nopikunta.
    • Nie obraźam ſię. Æquo animo accipio, non commoueor, &c. Aźu giera prijmu.
    • Nieſtatecznośc, Jncõſtantia, inſtabilitas, leuitas animi. Ne twirtibe, ne drutibe.
    • Nieuźytosć, Implacabilitas, duritia animi, obſtinatio, Kietibe.
    • Niewdzięcznośc, Ingratus anim[us], ingratitudo. Niemielibe.
    • Nieźyczliwie, Infauorabiliter, malo animo. Neteyktinay.
    • Obaczam ſię. Reflecto animum, facio reflexionẽ. Suſipruntu.
    • odpocznienie, Requiees, quies animi, otium, remiſſio curarum, laborũ, &c. Atſilſis.
    • odpoczywam, Requieſco, quietem capio, leuo curas, relaxo animum. Atſitilſiu.
    • odraźam ſię od kogo. Abalienor, diſſideo, auerto animum ab aliquo. Atſigriźiu nuog ko.
    • odraźenie, Alienatio, offenſus animus, Atgriźimas śirdies nuog ko.
    • omdlewam, Defectio, defectus, deliquium animi, virium. Apmirimas, apgoyśimas.
    • Oſłabianie & Oſłabienie, Infirmatio debilitatio, labefactio, remiſſio animi. Nuwarginimas, pkiilſinimas [pailſinimas].
    • Ośmielić ſię, Sumo animum, audeo aliquid, colligere animos, Indriſtu.
    • Ośmielić ſię, Sumo animum, audeo aliquid, colligere animos, Indriſtu.
    • Oſowieć, prop: Deſpondere animum, horrere, contriſtari, Abbłuſt
    • otucha, Animus, omen, præſumptio. v. Vfność.
    • oźionąc, trop: Spe aliquid deſtinare, ſpe & animo aliquid ſibi deſpondere, Parungiu ku ſaw, apzioiu dayktu kury wilćiu.
    • pilnuię czego, Attendo rei alicui, obſeruo aliquem, attendo animum ad aliquid Saugau ko.
    • Pokora, Submiſſio, demiſſio animi, humilitas, deſpicientia ſui. źiemibe.
    • porywczość, Impetus animi. Stropibe.
    • poymuię co myślą, Concipio animo, capio, intellectu conſequor, Iſzmanau.
    • Przeiáſzczká. Vectatio, equitatio animi cauſa ſuſcepta. praſiwaźineimas
    • przekwintowánie, Faſtidium, mollitia animi, Bodeimaſis.
    • Rád co czynię, etc. Non grauatè, perlibenter, animo libentiſſimo facio. Noringay ku darau.
    • Rozdraźniony, Irritatus, exaſperato animo. Igaylintas.
    • Rozerwánie myśli, Diſtractio animi. Pertrauka śirdies.
    • Rozerwány ieſtem, Diſtractus ſum, diſtrahor, diſtineor animo. Pertrauktas eſmi.
    • Roziadły. Rabioſus, ſtimulatus rabie, efferati animi, Gayłas.
    • Rozroźnienie, rozerwánie, Diſtractio animorum diuortium, factio, Neſudara.
    • Rozumny, rozum máiący, Intelligens, particeps rationis, mente animoq[ue] præditus. Iſzmanus iſzmoniu turis.
    • Sercá máłego człowiek. Muliebri animo homo, abiecto, demiſſo, humili. Maźos śirdies.
    • Serdecznie, Ex animo, medullitùs. Nuośirdźiey.
    • ſmiele, Animosè, animoſiſſimè, præſeti animo. Druſiey.
    • Záiątrzony, Suffuſus maleuolenti[â] animus, Inartintas.
    • Truchleię, Ægreſco, conſternor animo. Sieławartau-iu.
    • Tuſzy mi ſerce, Præſagit mihi animus, Tikiſi ko śirdis.
    • Vmyſł, Mens, animus. Muſtis, muſtimas.
    • Vpieram ſię ná co, vporem idę, Obfirmo animum, induro animum. Payku eſmi, paykau-iu.
    • Vpieram ſię ná co, vporem idę, Obfirmo animum, induro animum. Payku eſmi, paykau-iu.
    • Vſadzam ſię ná co, ſadzę ſię. Intendo animũ aliquo, animo enitor, contendo Stiepiuoſi vnt ko.
    • Vſadzam ſię ná co, ſadzę ſię. Intendo animũ aliquo, animo enitor, contendo Stiepiuoſi vnt ko.
    • vſpokoić ſię, Sedare animum. Nuſiramint.
    • Wątpię o czym, Dubito, pendeo animi, controuerſor. Abeioiu.
    • Wbijam wpámięć co. Imprimo animo, inſcribo animo, Indemi, iſpaudźiu śirdin.
    • Wbijam wpámięć co. Imprimo animo, inſcribo animo, Indemi, iſpaudźiu śirdin.
    • Wdźięcznie, Gratè, grato animo. Miełay.
    • Wdźięczność zá dobrodźieyſtwá. Gratus animus, memoria. Meyłibe aźugieradeiſtes.
    • zámyślam ſię, Intendo animum in aliquid, altius aliquid cogito, figo mentem in aliqua re. Aźumuſtauſi.
    • zápalczywość, Præferuida ira, impotens animus furor, v. Gniew.
    • Ziednoczęnie, Vnitas, conciliatus us. vnio animorum. Suwienimas.
  • Jokantas 1936
    • animus, ī m [cnf. ἄνεμος „vėjas, dvelkimas“; anima „siela“]
      1) siela, dvasia kaipo dvasinio gyvenimo pradas, (prieš. corpus) homo constat ex corpore et animo; fragile corpus animus sempiternus movet; credo deos immortales sparsisse animos in corpora humana; humanus animus, decerptus ex mente divina, cum alio nullo, nisi cum ipso deo, si hoc fas est dictu, comparari potest; rečiau apie gyvulius: bestiae, quarum animi sunt rationis expertes.
      2) kaipo mąstymo ir nusistatymo pradas:
      a) dvasia futura animo prospicere possis; multa animo et cogitatione percurri; acies animi; caecus animo; animo aliquid cernere, lustrare, circumspicere, providere; locativ. animi dvasioje = viduje, širdyje, sielos gilumoje = animo; in animo habere ketinti; cum animo cogitare, deliberare, recordari, statuere.
      b) dėmesys animum advertere kreipti į ką dėmesį; *animos adhibete; a. erigere ad aliquid.
      c) sąmonė animus aliquem relinquit; *animum recipere; *animus rediit.
      d) nusistatymas, pažiūra, nuomonė, įsitikinimas animo meo mano nuomone; meo quidem animo P mano nusistatymu; ut meus est animus; hoc animo su tuo įsitikinimu.
      e) atmintis animo tenere; ex animo efluere; delere ex animis L; recursabant animo vetera omnia.
      3) kaipo troškimų ir valios pradas:
      a) palinkimas, noras, geidulys es, bibe, animo obsequere P; militum animos explere L; animum suum explere T arba *indulgere; habet animi causa rus amoenum del smagumo.
      b) ūpas, nuotaika; nusistatymas animus paternus, atrox, hostilis; tuus in me animus; bono animo in aliquem esse; tranquillo a. et quieto; animo (-i arba -is) pendere svyruoti.
      c) būdas a. magnus kilnus, ingens didvyriškas; alacer, fortis; mollis, imbecillus; amicus, inimicus; toto a. incumbere in aliquid visa siela atsidėti kam nors.
      d) tikslas, pasiryžimas eo ad te animo venimus; mihi erat in animo ire in Ephesum; neque ipse transire habebat in animo; aliquid bono a. dicere; animum arba in a. inducere pasiryžti.
      4) kaipo jautimų pradas:
      a) jaučianti širdis, siela animi dolor arba motus; animus irā commotus; dare alicui animum paaukoti kam savo širdį; ex animo amare iš visos širdies, nuoširdžiai; *furens animi.
      b) drąsa, pasitikėjimas savim cum a. accessit; confirmare militum animos padrąsinti kareivius; animi crescunt; nobis a. est ad pugnandum; animum alicuius frangere arba minuere, redintegrare, tollere; animo cadere, deficere netekti; animus iacet L.
      c) puikybė, išdidumas, užsispyrimas animos alicuius comprimere; animum vincere; animi regii ir sublimes; *ventorum animos mollire.
  • Kuzavinis 2007
    • anim|us, ī m
      1. dvasià, síela; prk. širdìs; animantia quaedam ~um habent, quaedam tantum animam Se vienì gyvì padaraĩ tùri síelą, kitì tìk gyvýbę; ~ō aeger E silpnadvãsis; ~us fert O šìrdį mán tráukia; ex ~ō amāre Te ìš visõs širdiẽs (nuoširdžiaĩ) mylė́ti;
      2. są́monė; ~us hanc relīquerat Pl jì bùvo prarãdusi są́monę; ~um recipere C atgáuti są́monę;
      3. dėmesỹs, atidà; ~um advertere ad aliquid C (at)kreĩpti dė̃mesį į̃ ką̃; ~ōs adhibēte O atidžiaĩ žiūrė́kite;
      4. núomonė, mãnymas, mintìs; póžiūris, įsitìkinimas; ~ō meō C màno núomone; ūnō ~ō et ūnā vōce C sutartinaĩ ir̃ víenbalsiai;
      5. atmintìs; ~ō tenēre C atsimiñti; habēre ~ī C turė́ti omenyjè; ex ~ō excidere C iškrìsti ìš atmintiẽs;
      6. nóras, troškìmas, siekìmas; pasiryžìmas; ketìnimas; kė́slas; ~um explēre Te paténkinti nórą; in ~ō habēre C etc. ketìnti; Aeolus mollit ~ōs V Eòlas trámdo sàvo kė́slus; ~um indūcere C pasirýžti;
      7. núotaika, nusiteikìmas, ū̃pas; nusistãtymas; bonō ~ō esse in aliquem Cs bū́ti palankiaĩ nusiteĩkusiam kám;
      8. bū̃das; prigimtìs; ~ī magnitūdo C bū̃do kilnùmas; ~us mollis S švelnùs bū̃das; exuere silvestrem ~um V netèkti laukìnės prigimtiẽs (sukultūrėti);
      9. drąsà; pasitikė́jimas savimì; cōnfīrmāre mīlitum ~ōs Cs padrą́sinti kariùs; ~ī crēscunt C jų̃ drąsà didė́ja; ~ō cadere C netèkti drąsõs;
      10. puikýbė, išdidùmas, užsispyrìmas; ~us vānus C tùščias pasipūtìmas;
      11. prk. asmuõ, asmenýbė; ~ī totīus Galliae Cs visõs Gãlijos gyvéntojai; īnfīrmus ~us PJ silpnavãlis;
      12. mal. širdẽlė; mī ~e! màno širdẽle! (kreipiantis į mylimą moterį) Pl, Te