antīquus 3 su comp. ir sup. (adv. †antīquē senovės papročiu), taip pat antīcus 3 [ante] 1) erdvėje:
a) priešakinis, priekyje esąs, šia prasme dažniau vartojama antīcus (
prieš. postīcus); antiquiorem in senatu sententiae dicendae locum.
b) trop. gr. comp. ir
sup. pirmesnis, svarbesnis; pirmiausias, svarbiausias nihil mihi antiquius amicitiā nostrā; nihil vitā antiquius existimo; nec habui quicquam antiquius quam ut; longe antiquissimum reor aš laikau tai visų svarbiausia arba pirmąja savo pareiga.
2) laiko atžvilgiu:
a) pirmiau buvęs, ankstesnis quod in antiquum locum gratiae sit restitutus; provincia in antiquum statum restitui non potest; sexaginta annis antiquior.
b) senoviškas = paprastas, tiesus, doras, teisingas homo antiqua virtute et fide; antiqui homines; mos, fides; exemplar antiquae religionis.
c) senas, iš senų laikų, senoviškas, garbingas urbs, templum; antiquissimi socii; antiquissimā familiā natus; Janus — antiquissimus custos huius urbis;
subst. antīquī, ōrum
m senieji, senovės žmonės; subst. †antīqua, ōrum
n kas sena, kas senoviška, senovė.
