- cōnor
- conp-
- conquassātio
- conquasso
- conqueror
- conquestio
- conquestus 1
- conquestus 2
- conquiēsco
- conquinīsco
- conquīro
- conquīsīte
- conquīsītio
- conquīsītor
- conquīsītus
- conquīsīvī
- conquīstor
- conr-
- cōnsaepio
- cōnsaeptum
- cōnsalūtātio
- cōnsalūto
- cōnsānēsco
- cōnsanguinea
- cōnsanguineus 1
- cōnsanguineus 2
- cōnsanguinitās
- cōnsāno
- cōnsānuī
- cōnsarcino
- cōnsarcio
- cōnsaucio
- cōnsāvio
- cōnsāvior
- cōnscelerātus 1
- cōnscelerātus 2
- cōnscelero
- cōnscendo
- cōnscēnsio
- cōnscēnsus
- cōnscidī
- cōnscientia
- cōnscindo
- cōnscio
- cōnscīsco
- cōnscissus
- cōnscītus
- cōnscius 1
- cōnscius 2
- cōnscīvī
- << >>
- 1. cōnsanguine|us, a, um
- Būdvardis, 2/1 linksniuotė (taisyklinga), 3 galūnių. Skiemenys: LLBBB (5)
- Sirvydas 1642
-
Krewny, ziedney krwie powinowáty, Conſanguineus, Giminetas.
-
- Jokantas 1936
- cōn-sanguineus 3 vienakraujis, giminiškas, broliškas, gentis, giminė *turba; subst. -eus, ī m kraujo giminietis, brolis consanguinei Aeduorum; †-ea, ae f sesuo.
- Kuzavinis 2007
- 1. cōnsanguine|us, a, um adj. [con + sanguis] vienakraũjis, gìminiškas, viengeñtis; bróliškas (populus T); frātrēs ~ī Cs tikrì bróliai