- dehisco
- dehonestāmentum
- dehonesto
- dehortātio
- dehortor
- Dēianīra
- dējicio
- Dēidamīa
- dējēcī
- dējectio
- dējecto
- dējectus 1
- dējectus 2
- dējero
- dein
- deinceps 1
- deinceps 2
- deinde
- deintus
- Dēionidēs
- Dējotarus
- deipara
- Dēiphobē
- Dēiphobus
- dējugis
- dējugo
- dējungo
- dējūro
- dējuvo
- dēlābor
- dēlacero
- dēlacrimātio
- dēlacrimo
- dēlambo
- dēlāmentor
- dēlāpsus 1
- dēlāpsus 2
- dēlasso
- dēlātio
- dēlāto
- dēlātor
- dēlātōrius
- dēlātro
- dēlātūra
- dēlātus
- dēlēbilis
- dēlectābilis
- dēlectābiliter
- dēlectāmentum
- dēlectātio
- dēlecto
- dēlectus 1
- dēlectus 2
- dēlēgātio
- dēlēgī
- dēlēgo
- dēlēnificus
- dēlēnīmentum
- dēlēnio
- dēlēnītor
- dēleo
- dēlētīcius
- dēlētio
- dēlētrīx
- dēlētus 1
- dēlētus 2
- dēlēvī
- dēlēvo
- Dēlia
- Dēliacus
- dēlīberābundus
- dēlīberātio
- dēlīberātīvus
- dēlīberātor
- dēlīberātus
- dēlībero
- dēlībo
- dēlibro
- dēlibuo
- dēlibūtus
- dēlicātē
- dēlicātus
- dēliciae
- dēliciolae
- dēlicium
- dēlico
- dēlictum
- dēlictus
- dēlicuī
- dēlicus
- dēlicuus
- dēligo 1
- dēligo 2
- dēlīnctus
- dēlīneo
- dēlingo
- dēlīnio
- dēlīnītio
- dēlinquo
- dēlīnxī
- dēliquēsco
- >>
- dēlect|o, āre, āvī, ātum
- Veiksmažodis, 1 asmenuotė. Skiemenys: LLA (3)
- Jokantas 1936
dēlecto 1 [intens. iš delicio] džiuginti, linksminti, maloniai užimti, daryti smagumą, smaginti se maxime ipse delectat jis labai savim gėrisi; placuit oppidum, regio delectavit; libris me delecto; delectat aliquem c. inf.; pass. linksmintis, džiaugtis, gėrėtis filiola sua; otio, ludis, carminibus; in inani prudentiae laude; *vir bonus dici delector.
- Kuzavinis 2007
- dēlect|o, āre, āvī, ātum vt [int. iš dēlicio] džiùginti, lìnksminti, žavė́ti, teĩkti malonùmą (pasiténkinimą); librīs mē ~o C knỹgos mán teĩkia pasiténkinimą; pass. ~ārī džiaũgtis, žavė́tis, gėrė́tis (carminibus H)