- dēmereor
- dēmergo
- dēmeritus
- dēmersī
- dēmersio
- dēmersus
- dēmeruī
- dēmessuī
- dēmessus
- dēmētior
- dēmeto
- Dēmētriacus
- Dēmētrias
- Dēmētrius
- dēmigrātio
- dēmigro
- dēminuo
- dēminūtio
- dēminūtīvum
- dēminūtīvus
- dēminūtus
- dēmīror
- dēmīsī
- dēmissē
- dēmissio
- dēmissus
- dēmītigo
- dēmitto
- dēmiūrgus
- dēmo
- Dēmocharēs
- dēmocratīa
- Dēmocritēa
- Dēmocritēus 1
- Dēmocritēus 2
- Dēmocritīus
- Dēmocritus
- dēmogrammateus
- dēmōlio
- dēmōlior
- dēmōlītio
- dēmōlītor
- dēmōnstrābilis
- dēmōnstrātio
- dēmōnstrātīvus
- dēmōnstrātor
- dēmōnstrātōrius
- dēmōnstro
- dēmordeo
- dēmorior
- << >>
- dēmiss|ē
- Prieveiksmis. Skiemenys: LLL (3)
- Jokantas 1936
dēmissus (adv. -ē) su comp. ir sup. [ptc. iš demitto]
1)a) nuleistas, nukaręs, nusviręs *funis; labiis demissis T, capite demisso; *Dido vultum dimissa.b) žemas loca; ripae demissiores.2) trop.a) prislėgtas, tylus *d. voce locuta est.b) kuklus, paprastas, be pretensijų sit demissis hominibus perfugium, sit auxilium pudori; sermo, orator demissior; demisse respondere.c) nusiminęs, prislėgtas, liūdnas d. afflictusque; demisse sentire.d) vargingas, beturtis.
- Kuzavinis 2007
- dēmiss|ē adv. [dēmissus] (comp. ~ius O, sup. ~issimē Cs) 1. žemaĩ; ~ē volāre O žemaĩ skraidýti;2. kukliaĩ; nuolankiaĩ (respondēre C);3. silpnadvãsiškai (sentīre C)
- dēmiss|ē adv. [dēmissus] (comp. ~ius O, sup. ~issimē Cs)